Paternalizmas

Paternalizmas - tai toksai elgesys, kai kažkas geriau žino už kitus, ko tiems kitiems reikia ir už juos ir nusiprendžia taip, kad tie kiti negautų galimybės kokių nors sprendimų daryti. Paprastai paternalizmas eina kartu su narcisizmu bei galia ką nors valdyti.

Paternalistinis asmuo daro sprendimus irba neleidžia daryti sprendimų kitiems, nes visiškai nuoširdžiai jaučiasi geriau žinantis. Tas pojūtis būna toksai stiprus, kad paternalistiškas veikėjas (ar veikėja) net nesupranta, kas su juo (ar ja) ne taip. Paternalistiniai sprendimai, kalbėjimai, pasiūlymai būna tokie, kad kažkas kitas nei atsisakyti negali, nei išvengti negali, nors sprendimas daromas vien už kažką kitą.

Kaip pvz., kažkieno viršininkas darbe gali imti ir pasakyti savo pavaldiniui: "kadangi tau reikia, tai tau užsakiau jogos pamokas, apsimokėsi grynaisiais, ten nuėjęs" - ir pyst, žmogus jau yra priverstas vaikščioti į kažkokias jobanas jogos pamokas ir už jas dar mokėti, nes jo viršininkas taip nusprendė.

Švelnesniais atvejais paternalizmas pasireiškia kaip visokie nelabai adekvatūs, tačiau tiek primygtini, kad beveik neišvengiami nurodinėjimai, paremti nurodinėjančiojo galia, titulais, socialine ar dar kokia tai pozicija. Sunkesniais atvejais paternalistiniai veikėjai, paprastai tėvai ar mokytojai, netgi nusprendžia, kur kam eiti studijuoti ar kur darbintis.

Ypatingai ryškiu paternalizmu pasižymi daugelis valdininkų, nes jie įsivaizduoja, kad jie geriau žino, kaip kam gyventi, kaip kam kažkuo užsiimti, ką dirbti ir panašiai. Tai su tuo būdingu paternalizmu prikuria visokių reguliavimų absurdišiausioms temoms, o paskui baudžia tuos, kas neklauso. Šitokie paternalistiniai valdininkai nuoširdžiai jaučiasi darantys kažkokį tai gerą darbą.

Kitas ryškus paternalizmo pavyzdys - visokie dažni psichiatrai, kurie pradeda spręsti už savo pacientus, kuo jiems užsiimti, ką jie gali, ko jie negali ir panašiai, taip atimdami iš tų pacientų bet kokias realias socializacijos galimybes, galimybes integruotis, galimybes kažkuo tapti ir susitvarkyti su savo problemomis. Vietoje to pacientai paverčiami priklausomais, bejėgiais ir nieko negalinčiais.