Nesaugumo jausmas

Nesaugumo jausmas arba nesaugumo pojūtis - esminė emocija, kurios pagrindu Alfred Adler sukūrė visą savo individualiosios psichologijos teoriją. Pagal šią teoriją evoliuciškai būtent nesaugumo jausmas yra pati stipriausia, pati pirmoji emocija, kuri reguliuoja visų bent kiek sudėtingesnių gyvūnų, o taip pat ir žmonių elgesį, o todėl, nagrinėjant visokias neurozes, reikia remtis pirmiausiai būtent nesaugumo jausmu, o tik paskui, jau sąlyginai retais atvejais - kitomis emocijomis.

Šią teoriją Alfred Adler sukūrė po to, kaip būdamas Zimund Freud mokiniu, pamatė, kad kaip ten beišvedžiotum, į visus tuos seksopatologija procesus, kuriuos aiškino Freudas, niekaip nesigauna visko suvesti, nes dažniausiai viskas būna daug paprasčiau.

Pagal Alfred Adler, natūralus nesaugumo jausmas yra pirminė emocija, kuriai atsiradus, priklausomai nuo aplinkybių, vystosi viena iš dviejų kitų emocijų - tai arba baimė, arba pyktis. Išimtiniais atvejais gali atsirasti dar ir trečias variantas - kai baimė ir pyktis auga vienu metu, duodami sustingimą.

Visokioje zoopsichologijoje šitai plačiai žinoma, kaip "bėk arba pulk" (flee or fight) reakcija - gyvūnas, susidūręs su pavojumi, arba bėga, arba puola.

Žmonių atveju paprastai gaunasi arba baimės sukeltas vengimas (bėgimo analogas), arba pykčio sukelta agresija (puolimo analogas).

Čia, beje, reikia pastebėti, kad iš nesaugumo jausmo kylančios emocijos gali būti ir pirminės emocijos, jei jas kelia tiesioginis dirgiklis, ir antrinės emocijos, jei jas kelia kažkoks mąstymo procesas. Negana to, dar ir pats nesaugumo jausmas, nors savo esme ir yra pirminė emocija, realiai gali suveikti ir kaip antrinė emocija. Jeigu nesaugumo jausmas veikia kaip antrinė emocija - tai paprastai galim kalbėti, kad čia turim neurozę.