Lingulu

Lingulas (Lingulu) kaimelis – legendomis apipintas, galimai neegzistuojantis kaimelis, kuris, pasak pasakojimų, randasi giliai miškuose prie Minčios girios. Tiksli kaimelio vieta nėra žinoma – nei žemėlapiuose, nei oficialiuose dokumentuose Lingulu kaimelis nėra pažymėtas. Dėl šios priežasties jis laikomas vienu paslaptingiausių mitinių gyvenviečių Lietuvos folklore.

Apie Lingulu kaimelį sklando daugybė gandų, legendų ir mistinių pasakojimų, perduodamų iš kartos į kartą.

Įėjimas į Lingulu užfiksuotas nežinomo keliautojo, nėra tikslių įrodymų apie šio kadro tikrumą.

Geografinė padėtis

Pasak nepatvirtintų liudijimų, Lingulu kaimelis yra įsikūręs tankiuose miškuose netoli Minčios girios. Teigiama, kad kaimelis „pats keičia savo vietą“ arba tampa nematomas pašaliniams. Dauguma bandymų jį surasti baigėsi nesėkmingai, o kai kurie ieškotojai tvirtino patyrę keistus reiškinius: dezorientaciją, neįprastus garsus, laiko pojūčio sutrikimus.

Lingulu žmonės

Pasak legendų, Lingulu kaimelio gyventojai daugiausia yra juodaodžiai, pasižymintys išskirtinėmis savybėmis. Teigiama, kad jie turi:

• nežmogišką fizinę jėgą,
• itin aukštą intelektą,
• gebėjimą greitai mokytis ir išrasti,
• išskirtinį prisitaikymą prie bet kokių oro ir aplinkos sąlygų.

Sklenda legendos, kad Lingulu žmonės geba gyventi tiek ekstremaliame šaltyje, tiek karštyje, beveik nenaudodami šiuolaikinių technologijų.

Manoma, jog šį kadrą užfiksavo turistas, tačiau po šios nuotraukos jis daugiau niekada nebuvo matytas. Neatmetama galimybė, kad jis žuvo.

Nežmogiškos būtybės

Kai kuriuose pasakojimuose minima, kad tarp Lingulu gyventojų gyvena ir nežmonės – gyvos būtybės, panašios į žmones, tačiau turinčios neaiškios kilmės bruožų. Jų kilmė ir prigimtis nėra aiški: vieni šaltiniai teigia, kad tai senovės miško dvasios, kiti – kad tai žmonės, perėję tam tikrą transformaciją.

Pavadinimo kilmė

Pagal populiariausią legendą, kaimelio pavadinimas kilo iš įvykio, įvykusio senais laikais, kai Lingulu gyvenvietę užpuolė didžiulė mistinė būtybė.

Užpuolimo metu gyventojus apėmė panika – moterys su vaikais bėgo gilyn į miškus. Tačiau vienas vyras, vardu Džordžas, nusprendė stoti į kovą. Pasakojama, kad jis buvo maždaug dešimt kartų mažesnis už būtybę ir fiziškai silpnesnis, tačiau šalia jo buvo jaučiama nepaaiškinama, nežmogiška energija.

Prieš pat kovą Džordžas garsiai sušuko žodį „LINGULU“. Tuo metu iš miško pusės pasigirdo keisti spragsėjimai, o pats Džordžas akimirksniu pasikeitė: jo oda pabalo, kūnas tarsi „prasiplėšė“, o jis įgijo milžinišką jėgą ir greitį.

Keli liudininkai teigė matę šį įvykį ir vėliau pasakojo jį savo vaikams bei anūkams.

Džordžo likimas

Po šio įvykio Džordžas, pasak legendų, niekada nebuvo toks pats:

• jo galvos plaukai daugiau nebeataugo,
• jis tapo uždaras ir atsiskyrėlis,
• paliko kaimelį ir apsigyveno vienas miške.

Teigiama, kad jis pasistatė trobelę giliai girioje ir pradėjo mokyti kai kuriuos Lingulu paauglius „Lingulu stichijos“ bei kovos meno, kurio kilmė iki šiol lieka neaiški.