Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Korsakovo sindromas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Korsakovo psichozė)
Jump to navigation Jump to search

Amnestinis sindromas, dar vadinamas kaip Korsakovo psichozė - išsivysto dėl galvos smegenų pažeidimo, dažniausiai gi - dėl paprasčiausio Vitamino B trūkumo, o jau tasai trūkumas dažniausiai atsiranda dėl ilgalaikio ir besaikio alkoholizmo. Aišku, priežastys gali būti ir kitos - kad ir kokia nors infekcija, į smegenis persimetusi, kokia nors trauma ar insultas.

Kalbant griežtai - Korsakovo sindromas būna tada, kai šiaip atmintis pažeista. O vat Korsakovo psichozė tai jau būna nuo gėrimo. Tai šitą nemokšišką painiavą įveda nesusipratėliai, bet skirtumai išties nėra labai dideli, tai nekreipkit dėmesio. Žinokit tik tai, kad jei požymius pastebėsit, tai pacientą reikia tiesiai į ligoninę vežti, nes kitaip gali ir numirt.

Tipiškiausia Korsakovo sindromo pradžia - kai pacientas savarankiškai sugeba pergyventi gal būt nelabai stiprius baltus arklius ir kažkaip lyg ir pasveikti, tačiau smegenys lieka pažeistos. O šito paties Korsakovo sindromo pabaiga irgi dažniausiai tipiška - ilgainiui išsivysto aiškus psichoorganinis sindromas.

Simptomatika visada tipiška: pacientas praranda einamąją atmintį, kitaip tariant, prasideda fiksacinė amnezija, t.y., negebėjimas atsiminti to, kas buvo vos prieš minutę. Tuo pat metu atmintis apie senesnius dalykus visai išlieka, kartu išlieka ir įvairūs darbo įgūdžiai. Dėl to, kad einamoji atmintis sutrikusi, visada pastebima didesnė ar mažesnė dezorientacija, o kadangi pacientui nuolat kyla klausimas, kas jis toks ir ką čia veikia - tai prasideda ir visokios konfabuliacijos.

Kartu su atminties sutrikimais būna pastebima ir astenija, niūrumas, tačiau visgi nuotaika pas pacientą dažniau būna nebloga - dažnai korsakovai būna linksmi, kartais netgi euforiški.

Tuo atveju, jei liga progresuoja arba prasidėjo staigiai ir ūmiai (išsyk visu pajėgumu), prie fiksacinės amnezijos prisijungia ir retrogradinė - pacientas tada neatsimena nemenko periodo, buvusio iki prasidedant ligai. Kartu, dėl fiksacinės amnezijos, neprisimena ir to kas buvo jau po ligos pradžios, kitaip tariant, atmintis visai nunyksta.

Prognozė sunki: paprastai iki galo smegenys taip ir neatsistato, nepriklausomai nuo to, koks geras bebūtų gydymas. Dėl prarastos atmintis, žmogui lieka gana gilūs psichikos pažeidimai. Esant nelabai sunkiam susirgimui ir labai gerai eigai, per keletą metų pacientas gali daugmaž sugrįžti į vėžes. Kitais atvejais lieka lėtinis psichoorganinis sindromas.