Kodo refaktoringas

Kodo refaktoringas - tai kai softas yra taisomas ir perrašomas, kartu nekeičiant jo funkcionalumo ir nebūtinai taisant bugus. Tiesiog didžiulė dalis programavimo vyksta taip, kad kaip gausis, taip gausis, o jau kai gaunasi - tai paaiškėja, kad tegul ir gavosi, bet viduriuose - tai konkretus šūdas, pradedant spagečių kodu ir baigiant tiesiog neaiškiais, visiškai nekomentuotais ir nesuprantamais gabalais. Tai norint bent kažkiek išlaikyti softo darbingumą, viską reikia taisyti.

Štai tasai taisymas, kuris kadaise senovėje buvo neigiamas, dabar tapo vienu iš esminių programavimo procesų - kaip rodo praktika, netgi gerai programuojant, apie ketvirtadalį kodo reikia refaktorinti, o blogai programuojant - būna, kad prireikia ir pusę, ir netgi išvis visą.

Blogas kodas yra tas, dėl kurio atsirado Kernigano dėsnis, kuris sako, kad yra dvigubai greičiau perrašyti kokį nors kodą, nei išsiaiškinti ką ir kaip jis daro ir jau tada pataisyt.

Taigi, gero refaktoringo tikslas - tai mažų mažiausiai pataisyti kodą tiek, kad nustotų galioti Kernigano dėsnis, t.y., kad esamo kodo taisymas pasidarytų bent minimaliai efektyvesnis už kodo perrašymą.

Dėl to, beje, didžiulė kodo refaktoringo dalis - tai kodo komentavimas, ir ne generuojant komentarus visokiomis automatinio komentavimo programomis, o rašant realiai, tikra žmonių kalba.

Praktika rodo, kad iki tol, kol nustos veikti Kernigano dėsnis, paprastai kodą refaktorinti prireikia apie 3-4 ar netgi daugiau kartų. Atvejai, kur kodas jau iki refaktoringo gali būti taisomas lengviau, nei perrašomas - ypatingai reti ir laikomi kraštutinai gero, išskirtinio programavimo pavyzdžiais, ir paprastai pasižymi komentarų kiekiu, kuris siekia apie 25-50% nuo visos kodo apimties.