Fosos

Fosa (Cryptoprocta ferox), arba tiksliau raudonoji fosa - tai toksai viršutinis plėšrūnas, gyvenantis Madagaskare ir visiems labiausiai žinomas iš kadaise buvusio didelio animacinio filmo apie tą šalį. Kūno ilgis (be uodegos) - apie 70-80cm, svoris - 5-9 kilogramai, t.y., kaip nelabai didelis šuo.

Fosos yra viena iš keistesnių, lokalių, vien Madagaskarui būdingų gyvūnų rūšių, kurių kilmė ir sąsajos su kitais žinduoliais iki šiol yra gana neaiškios. Giminingos kiaunėms, tačiau neturi tipiškų kiauninių bruožų, kaip kad gyvatiškas judėjimas ir trumpos kojos - atvirkščiai, fosos juda visai greitai, bėgiodamos kaip katės. Savo išvaizda gan primena ilgas kates su lapių snukiais, tačiau medžiais laipioti gali panašiai kaip kiauniniai - t.y., ir bėgti medžio kamienu į apačią.

Genetiškai fosos priklauso Eupleridae šeimai, kuri išskiriama į savarankišką plėšrūnų būrio šeimą, kurioje yra . Pati Eupleridae šeima siejama su kiauniniais, tačiau ryšys lieka nelabai aiškus.

Be įprastų fosų, yra žinoma, kad maždaug iki XVa. pradžios, o gal net ir iki XVIIa., o gal ir netgi dar ilgiau Madagaskare gyveno ir kitas porūšis - gigantinė fosa arba juodoji fosa (Cryptoprocta spelea), kurios kūno ilgis galėjo siekti iki pusantro-dviejų metrų ir sveriančių apie 30 kilogramų. Kaip spėjama, kartais šios fosos medžiodavę ir žmones, tai todėl žmonės medžiodavo šitas fosas, o galų gale jas ir išnaikino. Kita spėjama gigantiškų fosų išnykimo priežastis - išnykę didieji lemūrai, kuriais tos gigantiškos fosos maitinosi - gi mažais lemūrais pramisti jos sunkiai beįstengdavo. Paskutiniai, neaiškaus patikimumo pranešimai apie gigantiško dydžio fosas yra iš maždaug XXa. vidurio.

Fosos maitinasi pagrindinai lemūrais - vietinėmis Madagaskaro pusiau beždžionėmis, nors retkarčiais ėda ir kitus gūvūnus. Dėl labai lankstaus kūno ir nagų gali puikiai laipioti medžiais. Kaip spėjama, dėl labai ilgalaikio sugyvenimo su juos medžiojančiomis fosomis, Madagaskaro lemūrai išvystė labai netipišką gebėjimą šoniniams šuoliams nuo medžio ant medžio, kurio neturi kiti žinduoliai, o taip pat ir šiaip gebėjimą neįtikėtinai ilgo nuotolio šuoliams, kurių dėka ir sugeba išsigelbėti.

Vienas iš fosų išskirtinumų - jų pimpalai, kurie ne tik turi pimpalikaulį, bet ir yra nenormaliai ilgi ir stori. Pasistojęs fosos patino pimpalas siekia priekines kojas, t.y., yra apie pusės metro ilgio ir maždaug 2 centimetrų storio. Patelės turi nepaprastai didelį klitorių, kuris savo forma primena patinų pimpalą, nors yra kiek mažesnis ir neturi pimpalikaulio. Kai kurie mokslininkai dėl to spėja, kad fosų patelės savo klitoriumi gali pisti kitas pateles, tačiau biologinis to klitoriaus reikalingumas lieka neaiškus.