Aukščiausi plėšrūnai

Viršutiniai plėšrūnai arba aukščiausi plėšrūnai - tai tokie plėšrūnai, kurie savo gyvenamoje aplinkoje įprastu atveju patys netampa kitų plėšrūnų aukomis. Kitaip tariant, visoje maitinimosi grandinėje jie yra pačiame tos grandinės gale, o jei viską įsivaizduosim kaip maisto piramidę - tai piramidės viršuje. Štai todėl tokie plėšrūnai ir vadinami viršutiniais.

Kartais dar tokie plėšrūnai vadinami superplėšrūnais, tačiau toksai pavadinimas yra klaidinantis - nes šie plėšrūnai neišsiskiria kokiu nors ypatingu ėdrumu ar grobuoniškumu, o tiesiog dėl dydžio ar dėl ekologinės nišos yra maisto grandinės gale.

Priklausomai nuo situacijos, tas pats plėšrūnas kartais gali būti ir maisto grandinės gale, pvz., kaip lapės, gyvenančios kai kuriose salose, kur nėra kitų plėšrūnų, ir patys tapti maistu kitiems plėšrūnams, pvz., kaip tos pat lapės, gyvenančios ten, kur yra didelės vilkų gaujos.

Dažnesniu atveju kokioje nors teritorijoje gali gyventi keletas viršutinių plėšrūnų, kurie paprastai vieni kitų kažkiek vengia, užima dalinai nepersidengiančias maisto nišas ir tokiu būdu kažkaip koegzistuoja tarpusavyje. Taigi, nors ir būna kalbama apie kokį nors aukščiausią plėšrūną, dažniausiai aukščiausi plėšrūnai būna keli.

Dažniausiai viršutiniams plėšrūnams priksiriamos įvairios didžiosios katės, kai kurie šuniniai gyvūnai, kaip kad vilkai ir hienos, o taip pat kai kurios kitos rūšys, kaip kad fosos, meškos ir panašiai.

Iš Lietuvoje pasitaikančių rūšių aukščiausi plėšrūnai yra vilkai, meškos, lūšys, tačiau priskiriami gali būti ir kai kurie kiti Lietuvoje gyvenantys ar gyvenę plėšrūs gyvūnai - pvz., vilpišiai, erniai, šeškai, kiaunės.

Bendrai Žemės planetoje viršutinis plėšrūnas matomai gali būti žmogus, nes visus kitus plėšrūnus naikina. Tik tiek, kad žmogus dažniausiai kitų plėšrūnų nevalgo, tai toks ir skirtumas.