Encefalopatai

Encefalopatas - tai žmogus, kuriam yra encefalopatija, kitaip tariant, organiniai smegenų pažeidimai, dėl kurių jau yra sutrikęs, apsunkęs ir suskystėjęs tokio žmogaus mąstymas. Encefalopatams būdingi daugeliu atvejų gana specifiški asmenybės pakitimai, dėl kurių prityrę psichiatrai nesunkiai tokius gali atskirti nuo šiaip prigimtinių silpnapročių ar kokiomis nors psichikos ligomis sergančių.

Žargoniškai psichiatriniuose sluoksniuose encefalopatai vadinami neurologiniais, nes psichikos sutrikimai yra neurologinės kilmės, t.y., praktiškai negrįžtami, sunkūs ir nepataisomi. Kartais encefalopatai dar vadinami defektais, bet čia reikia gerai skirti, kad encefalopatų defektyvumas yra įgytas, kai tuo tarpu daugelio kitų defektų defektyvumas yra įgimtas.

Bendri encefalopatų požymiai - bukas mąstymas, apsunkęs aplinkos supratimas, skurdus žodynas, labai suprimityvėjusios emocijos ir reakcijos į aplinką, polinkis į labai primityvius pokštus, kalbėsenoje neretau atveju daug keiksmažodžių, veido mimika daug silpnesnė, nei įprasta žmonėms.

Tipiški encefalopatijos atvejai, kurie daugeliui pažįstami - seni alkoholikai, kur nuo smegenų pragėrimo žmogus per dešimtmetį-kitą pasidaro atbukęs, emociškai primityvus ir t.t., toksai tipiškas degeneravęs alkoholikas, kurio būsena jau nebepasitaiso net ir jam nustojus gerti.