Chlamidiozė

Chlamidiozė - labiausiai paplitusi klasikinė venerinė liga, už kurią labiau paplitęs tik lytinių organų herpis ir visokios papilominės infekcijos. Daugeliu atvejų chlamidiozė būna besimptomė, todėl apsirgę asmenys labai ilgai jos nesigydo, platina kitiems, o kai liga suveikia ir pasireiškia pasekmės - tai jau būna per vėlu.

Inkubacinis periodas trunka apie 7-21 dienas, t.y., ganėtinai ilgai, kad net ir pasireiškus simptomams, daugelis nesusietų jų su tuo, kad su kažkuo pasipiso. Užsikrėtimas vyksta visais būdais - ir per oralinį, ir per vaginalinį seksą, ir netgi šiaip gerai pasičiupinėjus ar pasilaižius. Maždaug 50% atvejų vyrų išvis nepasireiškia jokių požymių - tiesiog po inkubacijos bakterija pasidaro aptinkama tyrimais. Dar kebliau su moterimis - čia 80% moterų išvis nieko nepastebi.

Tuo atveju, jei chlamidiozės požymiai pasireiškia, jie būna gana nemalonūs - moterims būna gleivingos ir pūlingos išskyros iš makšties, skausmingas šlapinimasis, kraujavimas po lytinių santykių, pilvo skausmai, sunkesnės mėnesinės, kraujavimai tarp mėnesinių ir panašiai. Vyrams gali būti dar prasčiau - didelis niežulys varpoje, o taip pat varpos viduje, skausmingas šlapinimasis, deginimo pojūtis šlapinantis. Sunkesniu atveju gali pradėti tinti kiaušiniai ir prasidėti kiaušinių skausmai, o taip pat pilvo skausmai įvairiose srityse.

Tiek vyrams, tiek moterims dažni požymiai - tai niežėjimas lytiniuose organuose, kraujavimai šlapinantis, pilvo apačios skausmai ir panašiai.

Reikia turėti omeny, kad chlamidijos puikiai gali užkrėsti ne tik lytinius organus, bet ir kitas vietas - pvz., išangę (net be analinių santykių, o vien nuo pasičiupinėjimų), akis, burną, gerklę.

Lietuvoje chlamidijomis serga maždaug 1,5% nuo visos populiacijos. Seksualiai aktyvių individų tarpe chlamidiozės paplitimas yra kelis kartus didesnis, nei bendras populiacinis vidurkis, o kai kuriose grupėse, pvz., svingerių, o taip pat seksualinių darbuotojų tarpe - didesnis apie 20-30 kartų, t.y., gali sudaryti link 50% nuo tokios grupės individų ar netgi ir daugiau. Taigi, jei norite išvengti chlamidijų, tai geriau neturėkite atsitiktinių lytinių santykių.

Pasaulyje labiausiai chlamidijomis užkrėsta valstybė - tai Fidžis, kur chlamidijomis užkrėsta apie 6% nuo visos populiacijos. Antra pagal paplitimą - Lesotas, kur chlamidijomis serga 5% nuo visos populiacijos. Trečia pagal paplitimą yra Samoa, kur apkrėsta 4,5 procentai visos populiacijos. Bendrai pastebėtina, kad chlamidiozė labiausiai paplitusi gan izoliuotose ir labai menko išsivystymo šalyse, kur yra labai prastai su antibiotikais. Tarp kitų labai daug chlamidiozės turinčių valstybių - Papua Naujoji Gvinėja, Palau, Mikronezija ir Nauru, kur chlamidijozės lygis bendrai populiacijoje viršija 4 procentus.

Kaip ir kai kurios kitos venerinės ligos, chlamidiozė ilgainiui sukelia gan sunkius lytinių organų pažeidimus, o taip pat ir nevaisingumą - ir vyrams, ir moterims. Negana to, nėštumo metu chlamidiozė gali sukelti gan sunkius vaisiaus apsigimimus.

Kitais atvejais chlamidiozė sugeba sukelti ir visokius sąnarių pažeidimus bei inkstų ligas, o per šitai - dar ir kardiovaskuliarinius sutrikimus, ir šiaip dar krūvą kitų visokių lėtinių ligų, kurios paskui tęsiasi ir tęsiasi be jokios lengvai aptinkamos priežasties, netgi ir po to, kai pati chlamidiozė jau seniai išgydyta.

Chlamidiozės gydymas

Chlamidiozė gydoma paprasčiausiais antibiotikais, klasikinis preparatas yra doksiciklinas, kuriuo gydoma, geriant tabletes, 2x100mg per dieną, dvi savaites, kad būtų visiškai saugiai. Tokį vaistą labai lengvai galit gauti išrašytą iš gydytojų, daugeliu atvejų protingesnis gydytojas, suprasdamas situacijos keblumą, gali išrašyti jį netgi be tyrimų, jei pasakysit, kad įtariat, jog sergat. Ir gali net jūsų vyrui/žmonai irgi išrašyti, kad pagertų. Ir netgi jūsų vaikams, nes tie net be jokių ten lytinių santykių užsikrečia chlamidioze nuo tėvų - tiesiog per drabužius, rankas ir panašiai.

Vienintelė čia bėda yra tokia: jei jau aptikote, kad sergate chlamidioze, tai jūsų visi lytiniai partneriai, kuriuos turėjote per paskutinį maždaug mėnesį-du greičiausiai jau irgi spėjo užsikrėsti arba kaip tik jus ir apkrėtė. Ir štai čia, jei jie nesigydys, o tik jūs gydysitės, tai jūs tą chlamidiozę pasigausit vėl, vos tik pabaigsit savo gydymo kursą.

Tai reiškia, kad vienintelis būdas tą chlamidiją išgydyti - tai gydytis kartu su visais, su kuo tik pisatės.

Tuo atveju, jei lytiniai santykiai gana palaidi, tai šitai pasidaro beveik neįmanoma, nes jūs užkrečiat kažką, tas dar kažką ir taip toliau, pakolei jums atrodo, kad jūs išsigydėt, jūs vėl gaunat chlamidiją iš kažko kito.

Giluminė problema yra tokia: jei jūs pisatės nesirinkdamas, tai tie, kas su jumis pisasi, irgi tikrai garantuotai irgi pisasi nesirinkdami. Ir netgi jei jie kartu su jumis pasigydys chlamidiją, jie jau bus spėję ja užkrėsti dar ką nors, o paskui nuo to dar ko nors vėl gaus chlamidiją atgal, o tada vėl ją atgal perduos jums. Ir jūs vėl turėsite chlamidiozę, nors tik ką ją išsigydėt.

O kadangi chlamidija dažnai besimptomė, tai ir jūsų partneriai, ir jūs pats nei nepastebėsit, kaip ja vėl būsit apsirgę. Ir galvosit, kad jau pasveikot, nors realiai sirgsit toliau.

Žodžiu, probleminė ta chlamidija.