Automatinis stiprinimo reguliavimas

Automatinis stiprinimo reguliavimas - tai toksai stiprintuvo veikimas, kur šis stiprius signalus sustiprina mažiau, negu silpnus signalus. To dėka išvengiama per daug triukšmingų, per daug garsių momentų, kai groja kokia nors muzika.

Vienas iš didžiausių privalumų - automatinis reguliavimas leidžia išvengti visokių dinaminių iškraipymų, kurie kyla dėl per mažo dinaminio pralaidumo, kai pvz., garsiakalbiai nesugeba per stipraus siganalo atkurti ir pradeda blerbti. Arba kai signalas tiesiog apipjaustomas ir per stiprūs garsai pavirsta į kokį tai apribotą "bžžž". Na, ir šiaip toks reguliavimas leidžia pastiprinti silpnus garsus ir apriboti perteklinius.

Tipiškiausias atvejis, kai naudojmamas automatinis stiprinimo reguliavimas - tai FM diapazono radijo imtuvai. Juose priimtas FM signalas stiprinamas taip, kad galų gale gautų visiškai vienodą lygį, nesvarbu, ar stotis gaudoma silpnai, ar stipriai. Jau paskui tas signalas yra detektuojamas, t.y., iš aukštadažnio konvertuojamas į žemų dažnių, kitaip tariant - garsinių dažnumų signalą. Kadangi detektavimas vyksta, remiantis dažnine, o ne amplitudine moduliacija, tai signalo galios išlyginimas paties garso stiprumo nepakeičia, o tik užtikrina, kad visi signalai, jei tik išvis gali būti priimti, bus priimami gerai ir kokybiškai.

Kitais atvejais automatinis stiprinimo reguliavimas gali duoti ir iškraipymų - kaip pvz., dažnas senas perdyla atsimena, kaip nustačius automatinį įrašo lygio reguliavimą magnetofone, paskui gaudavosi keistas efektas - koks nors stipresnis garsas, o paskui po jo kokiai sekundei kiti garsai aptyla. Tai persirašant dinamiškesnę muziką, įrašai dėl šitokių efektų gaudavosi praktiškai sugadinti. Užtat geras perrašymas ir būdavo, naudojant įrašo lygio reguliatorių, o tam reikdavo kelis kartus įrašinėti ir klausyti, kas gavosi, kol gaudavosi gerai.

Kiek smarkiai blogai ar gerai automatinio stiprinimo reguliavimo efektai suveiks, priklauso nuo kelių faktorių:

• Kiek turi trukti stiprus signalas, kad prasidėtų silpninimas (reakcijos greitis)
• Kiek laiko truks tas silpninimas, pasibaigus stipriam signalui (reakcijos trukmė)
• Nuo kokios ribos signalas bus laikomas per stipriu (signalo lubos)
• Iki kokios ribos tas signalas bus silpninamas (signalo grindys)

Jei reakcijos greitis bus žemas, galima išlaikyti gerą dinamiškumą ir tik retais atvejais gauti netinkamus iškraipymus. Bet tų iškraipymų lygis gali būti didelis ir jie gali būti bjaurūs. Jei reakcijos trukmė bus ilga, sumažėja bjaurių efektų kiekis, bet gali išnykti silpni garsai. Jei signalo lubos bus per žemos, garsas gali gautis plokščias, mechaninis ir netikras, tiesiog šūdinas. Jei signalo grindys bus per aukštos, visokie prasti garsai ir triukšmai išlįs į priekį ir gadins reikalus.

Bendrai tai automatinis stiprinimo reguliavimas dažnai sukelia keistas problemas, bet visgi duoda ir naudos. Tai būna gerai, kai galima jį savarankiškai įjungti ar išjungti.

Prasmingas automatinio stiprinimo reguliavimo naudojimas būna tais atvejais, kai reikia apriboti tiktai labai nedidelę dalį pikinių signalų, kurie per daug galingi. Kaip pvz., viena iš gitarinių pedalų rūšių yra kompresoriai - jų esmė yra tame, kad jie apriboja netyčinius, per daug stiprius gitaros stygų skimbtelėjimus, kurių norom nenorom pasitaiko begrojant. Kadangi tokių skimbtelėjimų būna labai nedidelis procentas, o pedalas apriboja tik tokius per daug galingus, tai jo efektai nesukelia problemų, o užtat duoda daug lygesnį, gražesnį, studijinio lygio garsą.

Giliau žvelgiant, automatinis stiprinimo reguliavimas vienaip ar kitaip būna paremtas neigiamu grįžtamuoju ryšiu - ar tiesiogiai nuo tam tikro slenksčio paduodant invertuotą signalo dalį atgal, ar pagal bendrą signalo lygį ribojant stiprintuvo stiprinimo koeficientą.