Apeliacija į tobulumą

Apeliacija į tobulumą praktikoje dažniau reiškia apeliaciją į netobulumą, nes būna aiškinama, kad esą jei kažkas nėra absoliučiai tobula pagal visus įmanomus kriterijus, tai reiškia, kad tas kažkas yra ne tas, kas yra.

Tokiais aiškinimais dažniausiai bandoma prisiknisti prie kokių nors antraeilių ar trečiaeilių faktų ar smulkių klaidų, kurios nedaro esminės įtakos, bet remiantis tais prisiknisimais, vaizduojama, kad visas dalykas esą esąs netikęs.

Pvz.,

• "Šitas sūris daromas iš pasterizuoto pieno, jo net sūriu negalima vadinti"
• "Apklausoje dalyvavo 1000 žmonių, tačiau niekas nenustatė jų lyties, tai ką čia išvis galim kalbėti apie tokią apklausą?"
• "Tas butas netgi atskiros virtuvės neturi, tai išvis gyvenimui nėra tinkama vieta"

Žodžiu, visa esmė yra tokia: jei tik kas nors nėra visiškai tobula, tai visiškai netinka ir turi būti atmetama ir nenagrinėjama, kaip argumentas.

Dar žr.

Vienas iš specifinių apeliacijos į tobulumą atvejų - netikras škotas