Vaistinėlė

Vaistinėlės - tai tokios dėžutės, katras daugelis automobilistų vežiojasi, o ypač nerimauja ir gaili pinigų joms, kai reikia techninę apžiūrą praeiti: tada skolinasi iš kitų, nes gaila išleist 15 litų. Bet šiosios vargu ar galėtų sukelti tokį susidomėjimą, kokį kadaise keldavo kariškos vaistinėlės bei įvairios vaistinėlės, skirtos civilinei saugai.

Anuomet sovietmečiu sukurtas universalus vaistukų rinkinys tapo nuolatinio džiaugsmo šaltiniu begalėms narkomanų, mat kone pusė tų vaistinėlių turinio buvo įvairūs narkotikai, o pačių vaistinėlių buvo prigaminti melejonai. Kai kuriose požeminėse slėptuvėse narkomanai atkapstydavo ištisas dėžes vaistinėlių, neretai - tūkstančius vienoje vietoje. Šimtai ir tūkstančiai tokių vaistinėlių buvo laikoma ir visokiose sanatorijose, mokyklose, gamyklose ir išvis kur papuola. Ir kiekvienoje - komplektas tablečių ir kitokių preparatų, skirtų karo atvejui.

Taip kad apie 1980-1990 metus jau būdavo galima atpažinti narkomanų susibūrimo vietas pagal tai, kad aplink jas primėtyta išardytų vaistinėlių ir iš jų ištrauktų mažyčių plastmasinių buteliukų. O jau apie 1991-1995, kai krūvos sovietinių įstaigų užsilenkė, o nauji savininkai visą seną šlamštą ėmė išmetinėti, narkomanus džiaugsmas apėmė išvis ypatingas, nes pigių chemikalų prieinamumas tapo neįtikėtinu. Taigi dar ir šiais laikais visokie šmižinėtojai po rūsius aptinka tų vaistinėlių krūvas, o neretas narkomanas ir dabar dar tomis vaistinėlėmis svaiginasi.

Būdavo dviejų rūšių vaistinėlės - kariškos ir civilinės. Kariškos vadinosi "AI-1" (Аптечка Индивидуальная, АИ-1), o civilinės - "AI-2". Tai jos skyrėsi truputį savo sudėtim, kariškos buvo su dar daugiau narkatos, tuo tarpu iš dalies civilinių būdavo iš anksto išimtas nuskausminantis švirkštas. Nes jau senais laikais pastebėjo visi, kad narkomanai labai smarkiai tuos švirkštus vagia.

Kariškos AI-1 vaistinėlės sudėtis:

• 2 švirkštai su priešnuodžiu nuo fosforo organinių cheminių ginklų - Afinas
• 1 švirkštas su nuskausminančiu preparatu. Kadangi kareiviai labai jį vogdavo, tai paprastai būdavo neįdedamas. Švirkšto turinys - promedolas arba omnoponas
• antiradiacinės tabletės - cistaminas
• antibiotikai (tetraciklinas arba vibromicinas)
• profilaktinis antidotas fosforo organiniams cheminiams ginklams - Tarenas, (Černobylyje - kalio jodidas, nuo radiacijos)
• priemonė nuo vėmimo - etaperazinas arba dimetkarbas

Civilinės AI-2 vaistinėlės sudėtis:

• antibakterinė priemonė - sulfadimetoksinas
• antiradiacinė priemonė - kalio jodidas
• priemonė nuo vėmimo - etaperazinas
• antiraciacinė priemonė - cistaminas
• profilaktinis antidotas fosforo organiniams cheminiams ginklams - Tarenas

Pas miliciją, KGB, gaisrininkus, dalį civilinės saugos darbuotojų ir pan. būdavo pagerintos civilinės vaistinėlės, kur papildomai būdavo dar du švirkštai:

• nuskausminantis preparatas - promedolas
• priešnuodis nuo fosforo organinių cheminių ginklų - Afinas

Štai dabar jei pasižiūrėsim į visus čia esančius įdomumus, tai paaiškės, kad pusė to vaistinėlių turinio duoda į galvą taip, kad žmogus paskui neatsimena, nei kur buvo, nei ką veikė, nei išvis kas jis toks. Aišku, ypatingai narkomanai ieškodavo tose vaistinėlėse švirkštų su nuskausminančiais, mat tai buvo pilnaverčiai opiatai. O beje, dar kur vaistinėlės būdavo senesnės kartos, iš Chruščiovo laikų, tai tenai būdavo suvisam tikras morfijus. Bet tas vaistinėles su morfijumi narkomanai ištaršydavo dar senų seniausiai, todėl ir buvo jos pašalintos iš ginkluotės, o vėliau ir nuskausminančių švirkštų į jas nedėdavo: civilinėse tebuvo paliktos tuščios vietos, o kariškose irgi neįdėdavo. Nes visi žinodavo, kad kas nors pavogs ir susileis.

Bet kita vertus, vaistinėlėse likdavo švirkštai su Afinu, katras irgi duodavo į galvą kaip reikiant, nes ten buvo amfos ir dar kažkokio brudo mišinys. Tai paskui jau susidūrę su tuo, kad išvis visus švirkštus reikia slėpt, tų švirkštų į civilines vaistinėles jau nedėdavo išvis.

Tačiau net ir be tų švirkštų visokios vaistinėlės būdavo vertinamos, nes kiekvienoje tabletėje būdavo tokia dozė preparatų, kad vienos tabletės ir pakakdavo. Čia jums ne taip, kaip su vaistine, kur narkomanas turi 10, 20 ar dar daugiau tablečių suėst. Karo atvejui skirtose vaistinėlėse jau išsyk būdavo tokia dozė, kad dvi tabletes suvalgęs žmogus paprastai numirdavo. Tai, beje, labai daugeliui narkomanų padėjo užbaigti gyvenimą. Nes nepatyrę būdami, galvodavo, kad reikia bent keletą tų tablečių suryt. Aišku, iš tų tablečių populiarumo daugiau turėjo Tarenas, tačiau kiti narkomanai valgydavo ir dimetkarbą, o kai kurie netgi etaperaziną pabandydavo.

Įdomus toksai dalykas šitame reikale, kad kadangi tos vaistinėlės būdavo karo sąlygoms, kur klausimas dėl gyvybės ir mirties, tai dozės tenai būdavo visada maksimaliai įmanomos. Taip kad su perdozavimais tas vaistinėles draskantiems narkomanams tekdavo susidurti labai jau dažnai: mažamečiams kartais užtekdavo ir pavienės tareno tabletės, kad kojas užverstų. Gal dėl to iki šiol dar tų vaistinėlių galima aptikti įvairiose vietose. Nes jas labiausiai mėgdavę narkomanai numirdavo žymiai greičiau ir dažniau už kitus.