VRChat

Vienintelis lietuviškas VRChat serveris. Čia gerai matoma Maxima, vidutinis Šiaulių gyventojas (t.y. tas, kuris fone) ir pats Dievulis danguje

VRChat, arba VRC (liet. Virtualios realybės pokalbis) yra itin baisus žaidimas. Ne, tai nėra kažkoks siaubo žaidimas, nes jo baisumas kyla iš žaidėjų, o ne pačio geimo. Jis yra skirtas visokiems individams pokalbiauti, dėvint avatarus ir vaikštant po virtualius pasaulius. VRChat yra plačiai žinomas internete ir dažniausiai dėl blogiausių priežasčių. Labiausiai dėl to, kad labai retas sykis užeiti į kokį serverį, kuriame nebus spiegiančių vaikų, marozų, pedofilų, furių, hakerių bei kitų keisčiausių asmenybių, nuo kurių iš žaidimo dažnai norisi išeit kuo greičiau ir nebegrįžt. Šiaip, žaidime yra ir normalių, ir net malonių piliečių, tačiau neformalų pastebėt žymiai paprasčiau. Žaidime galima žaisti kaip su VR šalmu, taip ir šiaip pele bei klaviatūra.

Žaidime yra ir lietuvių ir jiems net yra sukurtos grupės, kad juos būtų lengva identifikuot, tačiau rasti juos yra neblogas toks iššūkis. O vat mūsų braliukus pamatyt žaidime jau lengviau, nors jų, pagal logiką, turėtų būt dar mažiau. Abidvi tautos dažniausiai sėdi populiariuose, arba rusiškuose serveriuose. Egzistuoja tik vienas vienintelis lietuviškas serveris, tačiau net jis visada tuščias.

VRChat žaidėjų hierarchija

VRChat hierarchija

VRC žaidėjus galima padalinti į tris pagrindinius laipsnius: Quest, PC ir PC VR naudotojus. Visi trys skiriasi tuo, kiek ko daug žaidėjai gali daryti:

Quest

Tie, kuriems neužtenka pinigų normaliam kompui, VRChat gali pasileisti ant savo Oculus Quest šalmų. Šiuos žmones dažnai vadina kvestukais (angl. questies), nors šis terminas yra labiau skaitomas, kaip toksai lengvas įžeidimas. Aišku, neįžeisti kvestukus yra labai sunkus darbas, nes iš visų žaidėjų jiems nesiseka labiausiai. Dėl to, kad jų šalmai nėra tokie patvarūs, kaip kokie nors kompai, jiems pastoviai viskas stringa ir neretai juos išmeta iš žaidimo dėl menkiausių priežasčių. Dažnai susidaro toks jausmas, tarsi kvestukui užtenka tik pajudint pirštu, kad jo šalmas sprogtų. Optimizacijos tikslui, kvestukai negali eiti į kai kuriuos pasaulius ar matyti kai kuriuos avatarus. Jų žaidime yra vos ne daugiausia.

PC

PC naudotojai VR šalmų neturi, tačiau VRC leidžia žaisti ir be jų. Nežiūrint į tai, kad VRChat yra skirtas būtent virtualiems džiumbrams, kompiuteriniems geimeriams sekas žymiai geriau, nei kvestukams. Jeigu žmogaus kompas nėra lėtas, strigimų ar ko blogiau nebūna ir neturėtų būt. Jie gali matyt visus avatarus ir varyt visur, kur tik nori. Vienintelis dalykas tas, kad VRC be šalmų pasidaro tiesiog C ir žaist be jų nuobodžiau, nes normaliai laikyti objektus ar daryti kokias nors pozas be specialių programų negalima.

PC VR

O vat šitie tai žvėrys. Palyginus su kitais jie yra vos ne dievai. Piliečiai, kurie sujungė savo šalmus su kompiuteriais gali daryti viską, ką gali ir kvestukai ir kompiuterastai, tik be jokių problemų. PC VR naudotojų nėra tiek daug, kiek yra kitų dviejų, nes turėti normalų kompą bei šalmą ne visi gali. Bet kas gali, tai gali ne tik bendrauti, bet ir liesti objektus ir žaidėjus, bėgioti ir šokinėti, daryti visokias dibiliškas pozas ir t.t. Būtent jiems visu pirma žaidimas ir buvo skirtas. Ypač bagoti sau nusiperka kojų trekerius, kad žaidimo metu galėtų jūdint visas kūno dalis.

VRChat žaidėjų tipai

Vienas VRChat buvusių fenomenų – Ugandos Naklzai (Uganda Knuckles). Jie beveik visada yra troliai.

Žaidėjus dažnai skirsto į visokias grupes atsižvelgiant į tai, ką jie išvis ten veikia. Tai yra apibendrinti tipai, nes, savaime suprantama, kad visi žaidėjai yra skirtingi ir nei vienas šimtu procentų nepriklauso vienai grupei:

Veidrodžių tūnotojai

Angliškai vadinasi „mirror dwellers“ – tai čiuobreliai, kurie kolektyviai susirenka spoksoti į veidrodžius. Jie dažniausiai turi prašmatnius, mokamus anime ar furių avatarus. Juos nelabai mėgsta kiti žaidėjai, nes dažnai tūnotojai net nešneka, o vis tik sėdi ir žiūri, kokie gražūs tie jų blizgantys didžiapapiai kūnai, už kuriuos jie turbūt sumokėjo nemažai pinigučių. Nežiūrint į tai, iš visų žaidėjų tipų yra vieni labiausiai toleruojamų.

Ekstravertai

Šie norintys pasišnekučiuoti bičiuliai keliauja po pasaulius ir ieško žmonių. Jie neretaj būna pirmi, kas pradeda dialogus. Tai, apie ką jie šneka, aišku, jau pačių žaidėjų reikalas. Apskritai, prieš šiuos žaidėjus niekas nieko neturi, bet kartais savo atvirumu gali užknist.

Furiai

Šiaip, furiai būna visokie, ir ekstravertai, ir tūnotojai, ir dar kas. Šis tipas egzistuoja tik todėl, kad furiai išvis yra kažkokia atskira žmonių kategorija, kuri turi savo ginčų. Kitų žaidėjų nuomonė apie juos labai skiriasi. Vieni neturi nieko prieš, kiti mato juos kaip degradus. Paskutiniai įprastai yra troliai, kurie mėgsta ant jų varyti vien dėl to, kad jie turi didelės vilkės mamytės avatarus ar dar kažko panašaus.

Mažvaikiai

Lengviausias būdas atpažinti mažvaikius – jų avatarai

Kaip ir su visais online žaidimais, VRChat turi labai daug leliukų. Jie yra vieni nemėgstamiausių tipų, nes be perstojo rėkauja, šneka nesąmones, arba elgiasi kaip bezdžionės. Net jeigu maži piliečiai nešneka, juos lengva atskirti pagal jų vaikiškus avatarus ir tą faktą, kad daugelis jų naudoja Oculus Quest šalmus, ką galima pamatyti jų profiliuose.

Troliai

Ne, tai ne kokie juokingi troliai, kurie savo juokučiais verčia kitus juoktis. Tai yra, įprastai, suaugę marozai, kurie mano, kad būtų juokinga elgtis kaip tikrų tikriausias gaidys ir specialiai gadinti kitiems nuotaiką. Jie nebijo vartoti žodžius, naudojamus pažeisti mažumas, labai dažnai nešioja atitinkamus avatarus (pvz. Adolfo Hitlerio arba Kukluksklanlo nario) ir atakuoja visus, kuriuos tik mato.