Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Ugninis padažas: Skirtumas tarp puslapio versijų
(Naujas puslapis: '''Ugninis padažas''' - tai jau tikriems aštraus maisto mėgėjams. Tai aišku, labiausiai per dantis duoda tikra adžika, tik ne ta, kur krautuvėse būna, o tik tikra gruzin...) |
|||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Ugninis padažas''' - tai jau tikriems aštraus maisto mėgėjams. Tai aišku, labiausiai per dantis duoda tikra [[adžika]], tik ne ta, kur krautuvėse būna, o tik tikra gruziniška. Betgi čia [[Pipedija]] nori pademonstruoti, kad būna ir padažas, katras dar baisesnis už belenką! | '''Ugninis padažas''' - tai jau tikriems aštraus maisto mėgėjams. Tai aišku, labiausiai per dantis duoda tikra [[adžika]], tik ne ta, kur krautuvėse būna, o tik tikra gruziniška. Betgi čia [[Pipedija]] nori pademonstruoti, kad būna ir padažas, katras dar baisesnis už belenką! | ||
Tai daroma paprastai: nusipirkit tikrų smulkių [[raudonieji pipirai|pipiriukų raudonų]] - kuo mažesni, tuo aštresni. Geriau neapsirikit, pirkdami jau sumaltus raudonus pipirus - šieji paprastai visai neaštrūs, nes tai dažnai gali būti iš vis [[padirbtas maistas]]. Tai vat, tuos nusipirktus pipiriukus kartu su sėklytėm smulkiai sumalkit, taip kad užpildytų perpus puslitrinį stiklainiuką, įpilkit į jį 100 gramų kuo stipresnio acto, o likusią dalį užpilkit spiritu | Tai daroma paprastai: nusipirkit tikrų smulkių [[raudonieji pipirai|pipiriukų raudonų]] - kuo mažesni, tuo aštresni. Geriau neapsirikit, pirkdami jau sumaltus raudonus pipirus - šieji paprastai visai neaštrūs, nes tai dažnai gali būti iš vis [[padirbtas maistas]]. Tai vat, tuos nusipirktus pipiriukus kartu su sėklytėm smulkiai sumalkit, taip kad užpildytų perpus puslitrinį stiklainiuką, įpilkit į jį 100 gramų kuo stipresnio acto, o likusią dalį užpilkit spiritu, iki viršaus. | ||
Uždengę, išplakit ir savaitę palaikykit, geriausiai dar ir pakratydami tarpais, kad geriau maišytųsi. Tada nusunkite ir nupilkit visą skystimą į kitą stiklainiuką, kur vėlgi priberta tokių pat pipirų, tik jau trečdaliu mažiau. Irgi savaitę palaikykit ir pepilkit į trečią stiklainiuką, kur pipirų dar trečdaliu mažiau. Po savaitės nupiltas skystimėlis bus mirtinai aštrus, pasigailėsit, jo paragavę. Net jei esate pačių aštriausių pipirų mėgėjas iš Meksikos - visvien verksit ilgai ir skausmingai! | |||
Tai visa to padažo paslaptis yra paprasta: spirito ir acto mišinyje gerai tirpsta [[kapsaicinas]], kuris ir yra šiojo padažo paslaptis. | |||
[[Category:Maistas]] | [[Category:Maistas]] | ||
Dabartinė 23:21, 5 birželio 2013 versija
Ugninis padažas - tai jau tikriems aštraus maisto mėgėjams. Tai aišku, labiausiai per dantis duoda tikra adžika, tik ne ta, kur krautuvėse būna, o tik tikra gruziniška. Betgi čia Pipedija nori pademonstruoti, kad būna ir padažas, katras dar baisesnis už belenką!
Tai daroma paprastai: nusipirkit tikrų smulkių pipiriukų raudonų - kuo mažesni, tuo aštresni. Geriau neapsirikit, pirkdami jau sumaltus raudonus pipirus - šieji paprastai visai neaštrūs, nes tai dažnai gali būti iš vis padirbtas maistas. Tai vat, tuos nusipirktus pipiriukus kartu su sėklytėm smulkiai sumalkit, taip kad užpildytų perpus puslitrinį stiklainiuką, įpilkit į jį 100 gramų kuo stipresnio acto, o likusią dalį užpilkit spiritu, iki viršaus.
Uždengę, išplakit ir savaitę palaikykit, geriausiai dar ir pakratydami tarpais, kad geriau maišytųsi. Tada nusunkite ir nupilkit visą skystimą į kitą stiklainiuką, kur vėlgi priberta tokių pat pipirų, tik jau trečdaliu mažiau. Irgi savaitę palaikykit ir pepilkit į trečią stiklainiuką, kur pipirų dar trečdaliu mažiau. Po savaitės nupiltas skystimėlis bus mirtinai aštrus, pasigailėsit, jo paragavę. Net jei esate pačių aštriausių pipirų mėgėjas iš Meksikos - visvien verksit ilgai ir skausmingai!
Tai visa to padažo paslaptis yra paprasta: spirito ir acto mišinyje gerai tirpsta kapsaicinas, kuris ir yra šiojo padažo paslaptis.