Stuporas

Stuporas (lot. stupor - sustingęs, nejautrus) - vienas iš tipiškų judėjimo sutrikimų, nagrinėjamų psichiatrijoje. Būna kartu su mutizmu, kartu būdingos susilpnėjusios paciento reakcijos į visus dirgiklius, įskaitant ir skausminius.

Dažniausiai stuporas pasitaiko, esant narkotiniam apsvaigimui, schizofrenijai, kai kuriems organiniams smegenų pažeidimams, esant skausminiam šokui, prie kai kurių smegenis pažeidžiančių infekcijų, prie itin sunkių depresijų ir panašiai.

Stuporo ištikti pacientai beveik arba visiškai nereaguoja į aplinką, patys su niekuo nekontaktuoja, nieko nedaro, yra sustingę ir panašūs į kažkokius beveik negyvėlius. Nepatogumus, kaip kad triukšmą, prišlapintą ir prituštintą lovą - ignoruoja. Taip pat neretai ignoruoja netgi ir akivaizdžias grėsmes gyvybei, pvz., gaisro atveju, netgi ugniai degant šalia, nejuda ir niekaip nebando pabėgti.

Stuporo rūšys ir klasifikacija

Yra gana nemažai visokių stuporo rūšių ir formų su labai skirtingomis eigomis. Tai čia juos panagrinėsime plačiau ir su detalėmis, kad jums aiškiau pasidarytų, kas jūs per pacientas.

Katatoninis stuporas

Dažniausiai pasitaiko katatoninis stuporas - kaip vienas iš katatoninio sindromo simptomų. Būdingas pasyvus negatyvizmas (pacientai pasyviai priešinasi, bandant keisti jų pozą) arba vaškinis lankstumas. Sunkesniais atvejais pasitaiko ir ryški raumenų hipertonija, kai pacientas sustingsta pozoje su sulenktomis galūnėmis. Galūnės - tai rankos ir kojos.

Esant katatoniniam stuporui, pacientai guli vienoje pozoje, raumenys įsitempę. Esant lengvesnėms stuporo formoms, pirmiausiai pastebimas veido raumenų įsitempimas žandikaulių zonoje, paskui jau įsitempimas apima kaklą, o dar paskui - nugarą, rankas ir kojas. Kai pacientą apiema pilnavertis stuporas, reakcijos į aplinką dingsta, įskaitant ir reakcijas į skausmą. Būdinga, kad dingsta Oswald Bumke simptomas: įdūrus pacientui adata, jo vyzdžiai nepadidėja, t.y., skausminis signalas nepasiekia smegenų.

Vaškinis stuporas

Stuporas su vaškiniu lankstumu arba tiesiog vaškinis stuporas - būna kartu su tipiška katalepsija, tačiau kaip ir kiti stuporai, praturtintas mutizmu. Pacientai ilgai gali išlikti toje pat pozoje, kokią jiems suteiksite. Pavyzdžiui, pakelsite koją gulinčiam pacientui - tai ir laikys ją ore. Arba ranką pakelsite - irgi laikys ore.

Vaškinis stuporas artimas kataleptiniam, tačiau visgi yra švelnesnis atvejis. Neretai pastebimas Ivano Pavlovo simptomatika: pacientai niekaip nereaguoja į normalias kalbas, į rėkimą, į jokius kitus stiprius dirgiklius, tačiau pašnabždėjus klausimą tyliai, jie sureaguoja ir atsako, taip pat atsako ir į klausimus, kuriuose yra neiginys.

Pastebėtina, kad vaškinis stuporas yra susijęs su paros laiku: naktimis jis daugeliui ligonių praeina, jie atsikelia, ima vaikščioti, praustis, kartais ir valgyti ar netgi gana pasyviai bendrauti (atsakinėti į klausimus).

Negatyvistinis stuporas

Negatyvistinis stuporas pasižymi ne tik visišku nejudrumu ir mutizmu, bet ir pasipriešinimu veiksmams. Pabandžius pakeisti ligonio pozą, jį pakelti ar apversti, kad neatsirastų pragulos, jisai priešinasi. Nepaisant to, tą pozą pakeitus, į ankstesnę vėlgi nesigauna jo paguldyti, nes jis vėlgi priešinasi. Jeigu pakeliamas iš lovos, būna labai sudėtinga jį paguldyti atgal ar pasodinti ant kėdės.

Paciento apklausos metu pastebima, kad pacientas nuolat priešinasi, nesileidžia įvedamas į kabinetą, paskui jau įvestas - nesisėda ant kėdės. Paskui jau per prievartą pasodintas - nesikelia. Priešinasi kiek įmanoma viskam.

Kartais pasyvus negatyvizmas pereina į aktyvų negatyvizmą: tokiu atveju pacientas ima judėti, tačiau priešingai, nei iš jo norima. Pvz., jei gydytojas jam ištiesia ranką pasisveikinimui, pacientas slepia ranką už nugaros. Jei pacientui atnešamas maistas, jis nevalgo, bet kai maistas pakeliamas išnešti - griebia už maisto. Paprašytas atsimerkti - užsimerkia, paprašytas užsimerkti - atsimerkia, nusisuka nuo gydytojo, kuris kalbasi, o iš patalpos išėjus žmonėms, ima kalbėti ir taip toliau.

Stuporas su raumenų sustingimu

Esant stuporui su raumenų sustingimu, pacientas guli gemalo pozoje, tačiau raumenys smarkiai įsitempę, akys smarkiai užmerktos, burna sutraukta, lūpos atkištos pirmyn (straubliuko simptomas), ligonis nepajudinamas.

Esant stuporui su raumenų sustingimu, ligonio pasipriešinimas yra visapusis, tačiau pasyvus. Ligonis visiškai atsisako valgyti, o jei nemaitinamas per prievartą - gali numirti iš bado. Būtinas priverstinis maitinimas per zondą. Sunkiais atvejais neretai padeda barbitūratinė-kofeinininė terapija, dėl kurios ligonis kuriam laikui atsipalaiduoja ir leidžiasi pamaitinamas.

Depresyvinis stuporas

Depresyvinio stuporo atveju pacientas beveik nejuda, tačiau reakcijos į aplinką išlieka. Pavyksta su pacientu sukontaktuoti, sulaukti iš jų trumpų, vieno žodžio ilgumo atsakymų. Labai būdinga verksminga, liūdna, kenčianti paciento veido išraiška.

Skirtingai nuo didesnės dalies kitų stuporo formų, depresyvinio stuporo atveju pacientai paprastai nesišlapina ir nesituština į lovą, sugeba nueiti iki tualeto. Nepaisant to, nelinkę valgyti ir gerti, todėl nesikeldami iš lovos gali pragulėti daugiau kaip parą.

Kai kuriais atvejais depresinis stuporas netikėtai gali pasikeisti į melancholinį raptusą - tuo metu ligonis gali netikėtai pašokti ir pasidaryti sau sunkius susižalojimus. Melancholinio raptuso metu pacientas paprastai nepuola aplinkinių, tačiau save sužaloti gali labai sunkiai - iššokti pro langą, įsibėgėjęs trenktis galva per sieną, pats sau pirštais išsiplėšti akį, imti voliotis ant grindų, daužydamas galvą tiek, kad patirtų kaukolės lūžį, garsiai rėkti ir pan..

Skirtingai nuo kitų stuporo atvejų, depresinio stuporo atveju siekiant išvengti melancholinio raptuso, pacientui pageidautina didesnė priežiūra, padeda tramdomieji marškiniai, grotuota lova. Įvairūs neuroleptikai būna nepakankamai efektyvūs. Daugeliu atvejų padeda intensyvi elektrokonvulsinė terapija.

Apatinis stuporas

Apatinio stuporo atveju ligoniai paprastai guli ant nugaros, raumenys atsipalaidavę. Į klausimus atsakinėja vienu žodžiu, su dideliais uždelsimais. Į pažįstamus ir gimines reaguoja, parodydami adekvačias emocijas. Pastebimi miego ir apetito sutrikimai. Kai kuriais atvejais šlapinasi ir tuštinasi į lovą.

Paprastai apatinis stuporas būna susijęs su ilgai trunkančiomis psichozėmis, encefalopatijomis, organiniais smegenų pažeidimais.