Raspberry Pi

Raspberry Pi - tokie pigūs visokiems hakeriams skirti maži kompiuteriai, turintys savyje faktiškai viską, ko tik reikia normaliam kompiuteriui ir kartu padaryti taip, kad nebūtų per daug gaila ir sugadinti kaip nors. Šie kompiuteriai būna naudojami su specialiai parinkta Linux sistema.

Pirmi Raspberry Pi kompiuteriai buvo sukurti kaip mokykliniai, kad būtų koks labai pigus aparatas, kuris ir leistų vaikams mokytis, ir nebūtų gaila, jei sulaužys. Kadangi kompiuteriai buvo kuriami nuo nulio, tai buvo pasirinkta ARM architektūra, išvengta daugybės visokių senų suderinamumo palaikymų, perteklinių nesąmonių ir taip toliau. Taigi, jau pirmi kompiuteriai tekainavo apie 35 dolerius, kas buvo neįtikėtinai pigu, ypač turint omeny, kad gamino tai juos visai nepigi Didžiosios Britanijos firma.

Raspberry Pi kompiuteriai buvo tiek vykę, kad greitai didžiausiais jų pirkėjais tapo visokie hakeriai, o paskui ir pramoninių sistemų gamintojai. Mažas kompiuteriukas turėjo visko, ko tik reikia, norint jį sujungti su kokia nors įranga, tad buvo tiesiog idealiai tinkamas programavimui ir perdarymui į visokių įrenginių valdymo blokus.

Šiuo metu pigiausi Raspberry Pi variantai (minimali Raspberry Pi Zero plokštė be maitinimo bloko) kainuoja vos apie 5-10 baksų, tipiški ir viskam jau tinkami - kokius 50-100 dolerių, o viskam tinkami, patogūs, kur klaviatūros bloke sutalpintas visas kompiuteris - kokius 200 eurų.

Keistas dalykas: įprasti kompai vis galingėja ir pinga, bet Raspberry Pi populiarumas taip auga, kad gamintojas nespėja visko gaminti, todėl šitie kompai, netgi negerėdami, brangsta ir brangsta. Štai buvo, kai prabangus Raspberry Pi kainavo gal 120 eurų, o dabar ir už 200 neberasi.

Lietuvybės įvedimas

Kaip ir visuose kompuose, čia reikia įsijungti lietuvišką klaviatūrą. O ji įprastai yra labai paslėpta ir neaišku per kur įjungiama. Raspberry Pi čia tikrai padarytas durnai ir darė jį aiškiai amerikiečiai, nes taip ir šviečia nesuvokimas, kad gali būti daugiau, nei viena kalba ir daugiau, nei viena klaviatūra.

Ten, kur yra lokalizacija - nustatyti galima tiktai vieną klaviatūrą. Ir tiesiog nėra variantų antrai. Ir atrodo, kad padaryta visiška nesąmonė. O išties viskas labai paprasta - klaviatūrų pasirinkimus reikia daryti ne per klaviatūrų ir lokalizacijų konfigūravimą, o per panelės konfigūravimą.

Paspaudžiate dešinį klavišą ant viršuje (ar apačioje) esančios taskų panelės. Išlenda meniu, kuriame yra punktas "Add/Remove Panel Items...", pasirenkate jį ir iššoka lentelė. Tenai susirandate kairėje pusėje "Add" mygtuką ir jį paspaudžiate. Tada atsiranda dar viena lentelė su gan juntamo dydžio dalykų sąrašu. Jame susirandate "Keyboard Layout Handler", jį pasirenkate ir paspaudžiate "Add". Taip jį pridedate, pasirenkate jau bendrame sąraše, pažymite ir tada einate į "Preferences".

Tenai jums parodys tą vieną klaviatūrą, kuri yra pasirinkta dabar. Kad pasirinktumėte normalią lietuvišką, reikia nuimti paukščiuką, kuris yra prie užrašo "Keep System Layouts".

Dabar vienas labai svarbus momentas: tie prietrankos nesuvokia, kad sąrašo grupė yra grupė, o ne sąrašo elementas, todėl sugebėjo pagrindinę klaviatūrą nurodyti kaip visą lietuviškų klaviatūrų sąrašo grupę. Tai reiškia, kad jei išskleisite matomą lietuviškų klaviatūrų sąrašą, tai tenai rasite bet ką, išskyrus normalią lietuvišką klaviatūrą. Norint pasirinkti normalią lietuvišką klaviatūrą, reikia rinktis ne konkrečią klaviatūrą, o bendrą visų klaviatūrų grupę, kuri yra su Lietuvos vėliavėle.

Galų gale, klavišų kombinacija perjungimui (mes čia siūlom turėti Amerikietišką US English klaviatūrą, kuri atitinka Raspberry Pi klavišus ir Lietuvišką klaviatūrą). Tai va, toje lentelėje susiraskite užrašą "Change Layout Option", o po juo mygtuką, ant kurio nerišlus tekstas, maždaug "grp:shift_penises_toggle". Paspauskite tą mygtuką ir išsirinkite iš didelio kiekio visokių klavišų kombinacijų. Rekomenduojame pasirinkti Left Shift and Left Alt, nes tai klasikinė kombinacija.

Tada paspaudžiame "Close" ir viskas baigta.

Ai, bet čia dar tik pradžia, nes greičiausiai jūs norėsite susidėti kokią nors XFCE darbo aplinką, kuri daug geresnė, o tenai vėl viską reiks daryti iš naujo, tik jau kitaip. Bet jei sugebėsite susidėti XFCE, tai sugebėsite ir patys tenai rasti, ką kaip pakeisti, juoba, kad tenai bus lengviau.

Tiesą sakant, tai XFCE einat į meniu "Applications", tenai "Settings Manager", tenai susirandat "Keyboard", atsidariusioje lentelėje "Layout", o tada ir vėl pridedate analogiškai klaviatūrų grupę. Čia tik viena nesąmonė - kartais dėl visai nesuprantamų priežasčių tas daiktas nesureaguoja, tai gali prireikti kelis kartus pasikartoti, ka pradėtų veikti ar kažką ten...

Procesoriaus turbinimas

Jei nusipirkote Raspberry Pi, greičiausiai galėsite jį gana smarkiai ir visai lengvai paturbinti. Kaip pvz., Raspberry Pi 400 procesorius nuo 1800 MHz lengvai ir be problemų pasiturbina iki 2150 MHz. Video procesorius irgi lengvai pasiturbina nuo 500 iki 750 MHz. Tai daroma labai paprastai:

Einate į shell, tenai sudo -s, tada - vi /boot/config.txt

Faile įrašot:

arm_freq=2150
gpu_freq=750

Svarbu: skirtingi aparatai skirtingai turbinasi, tai prieš tai pasiaiškinkit, kiek galima paturbinti. Savo kompo dažnius galit susirasti per tą patį shell: vcgencmd get_config arm_freq (procesorius) ir vcgencmd get_config gpu_freq (video).

Svarbu: jei nemokat naudotis Vi, tai šitas patarimas apie turbinimą nėra skirtas jums, tai geriau ir nebandykite.

Raspberry Pi trūkumai

Raspberry Pi, deja, turi ir trūkumų:

• Šiais laikais Facebook pavirto į tokį stabdantį monstrą, kad tarpais jau pasijunta lagas, kai jį peržiūrinėji ant Raspberry Pi. Nors didelių problemų nebus, bet retkarčiais kylančios pusės sekundės ar sekundės trukmės pauzės visvien nėra malonios.
• Senoviniai i386 kompiliuoti softai nedirba ant Raspberry Pi, nes architektūra yra kita. Taigi, jei norėsite panaudoti kokį tai priešistorinį komercinį ar šiaip keistą softą, tai nepaeis.
• Kaip bebūtų keista, nemažai Linux softo gamintojų nesugeba pagaminti multiplatforminio softo, tad nors dauguma programų ir bus pasiekiamos, taip bus ne su visomis. Kaip pvz., toksai editorius kaip Atom, kuris veikia i386 Linux sistemose, dėl visiškai nesuvokiamų priežasčių nesusideda į Raspberry Pi.
• Raspberry Pi neretai naudojami su atitinkamai pigiais, visiškai senais, atitarnavusiais monitoriais, o šie teturi VGA įėjimą, bet neturi HDMI. Tai jei tą norit daryti, tai reiks papildomai nusipirkti du adapterius: vieną VGA-HDMI, o kitą - dvigubą mamą HDMI (nes ir kompo laidas, ir adapteris iš VGA bus tėtės).
• Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti.
• Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje langų menedžerio absurdišką Mutter iš absurdiško GNOME, todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į Openbox nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai.
• Visas desktopas, nors ir primena Windows ar MacOS, nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti XFCE, o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų.
• Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis apt programa ir shell.

Bet šiaip kasdieniams darbams visai tokio kompiuteriuko pakanka. Normalus kompas už kokį 100 eurų - čia gi nuostabu.

(Straipsnis parašytas, pasijungus per Raspberry Pi)