Neuroleptikai

Neuroleptikai - psichotropiniai vaistai, skirti efektingam ir giliam psichikos ligų gydymui. Populiariausių tarpe - heloperidolis, triftazinas, aminazinas ir pan..

Metodikos

Gydymas neuroleptikais taikomas, naudojant vieną iš kelių metodikų:

• Tolygus dozių didinimas - minimali pradinė dozė turi būti tokia, kad ligonis pasidarytų apsnūdęs, nustotų nervuotis, ramus, sukalbamas. Dozė nuolat (kas kelias dienas ar savaites) didinama tol, kol išnyks visi ligonio ligos simptomai ir paliekama tokia, prie kurios ligonio būsena yra patenkinama.
• Šokinis gydymas - ligoniui duodamos šokinės dozės, prie kurių jis nustoja visiškai reaguoti į aplinką, didžiąją dalį paros miega. Po kelių dienų ar savaičių, kai ligonis ima elgtis tvarkingai, kursas nutraukiamas ir stebimas ligonio elgesys. Toks neuroleptikų taikymas itin tinkamas, norint sukelti išprovokuotą psichozę, kuri leistų tiksliai identifikuoti psichikos ligą, kuria ligonis serga.
• Zigzaginis gydymas - dozė, pradedant apsnūdimą sukeliančia, kelias dienas ar savaitę sparčiai didinama iki tol, kol ligonis pasidaro nejudrus, didžiąją dalį laiko miega, o paskui taip pat sparčiai mažinama. Ciklas kartojamas kelis kartus. Toks gydymas leidžia gauti gerus terapinius rezultatus kartu su gerais diagnostiniais rezultatais.

Kombinacijoje su gydymu neuroleptikais, gerai veikia šoko terapija, ypač - elektrokonvulsinė terapija.

Pašaliniai reiškiniai

Dažniausi tipiniai pašaliniai reiškiniai - mieguistumas, depresija, vangumas, stuporas - gydomi teikiant antidepresantus. Parkinsonizmai - ciklodolas. Konvulsijos - trankvilizatoriais. Gydymo neuroleptikais metu kilę psichotiniai kliedesiai, haliucinacijos - didinant neuroleptikų dozes, trankvilizatoriais.

Tarp sunkesnių pašalinių reiškinių, esant gydymui, ypač ilgalaikiam, paminėtini šie: kepenų cirozė, nefritai, konjunktyvitai, akies ragenos sudrumstimas, daugybiniai bėrimai, miokarditai, galvos smegenų apbrinkimas, ilgalaikiai galvos smegenų pažeidimai, oligofrenija ir kt..