Nebuvo prostitucijos

Tarybiniais laikais nebuvo prostitucijos, tai žino kiekvienas, nes toksai elgesys buvo nesuderinamas su tarybinio piliečio morale. Ir kai tik kur nors užeidavo nagrinėjimas šio klausimo, tai visada parašydavo, kad Tarybų Sąjungoje prostitucija išgyvendinta, o yra tiktai neigiamas ir nykstamas reiškinys, vadinamas konkubinatu.

Tarybinė milicija ir kita teisėsauga padedant susipratusiems tarybiniems piliečiams sėkmingai kovojo su prostitucijos užuomazgomis iš pačių pagrindų. Visi žinojo, kad jeigu kas bus aptiktas vienoje lovoje, ir tai nebus vyras ir žmona, bus siunčiamas svarstyti darbovietei, šalinamas iš komjaunimo, o vienu laiku dar geriau - panai, nepriklausomai nuo to, ar ėmė ar ne pinigus, įpiešdavo arešto, o tada tokiu atveju pagal tuometinę tvarką nuskusdavo plikai. Vat eisi po to gatve ir žinos kad esi kūrva.

Taigi tarybiniais laikais prostitucijos nebuvo, o visokios kalbos apie tai, kad kiekviename labiau proletariškame rajone kas reikia žinojo pas ką nueiti kad už kokius 3-5 rublius pasipisti yra absoliutus melas, kaip ir absoliutus melas yra tai, kad prostitučių paslaugomis nemokamai už neva suteiktą "stogą" naudodavosi milicininkai, KGB ir kita pagarbi liaudis. Ir kad prostitutes dabodavo ir klientus joms parūpindavo nusikalstamų organizacijų atstovai, yra dvigubas melas, nes nei prostitučių nei organizuoto nusikalstamumo nebuvo.

Toliau čia neskaitykit nes visa tai čia netiesa

Vienok nors jų ir nebuvo, tų prostitučių visada būdavo galima rasti kur nors prie stoties. O dar ir palydovėmis jos vėliau ne šiaip sau vadindavosi, nes šiuo amatu kas antra traukinio palydovė užsiimdinėdavo. Tai, beje, buvo puikus būdas užsidirbti, nes atlyginimą mokėdavo ir valdžia, ir kartu visokie klientai, o ir amatu užsiiminėt buvo galima toliau nuo savo gyvenamos vietos, kad kokie giminės ir kaimynai nesužinotų. Tai visgi reik pasakyt, kad dauguma tų palydovių būdavo baisios, o kainuodavo labai pigiai.

Tuo tarpu brangesnės visokios kekšės rinkdavosi prie visokių geresnių viešbučių ar tiesiai juose esančiuose baruose. Vilniuje tai pradžioje buvo viešbutis "Draugystė", katras irgi netoli stoties buvo, o jau paskui - garsusis viešbutis "Lietuva". Tuo pačiu būdavo ir tam tikros saugančios jas gaujos, paprastai apsirengusios džinsais Montana nuo galvos iki kojų, o taip pat ir gražiai kuruojamos KGB.

Vienok tais laikais atsirado ir tokia keista sąvoka, kaip "valiutinė prostitutė", kas reiškė pačią brangiausią, už dolerius parsiduodančią kūrvų rūšį. Tokias prie užsieniečių prileisdavo po nekurių patikrinimų ir egzaminų, mat anos galėdavo su užsieniečiais kontaktuot, o tai jau buvo pavojinga. Tai kad joms kartais mintis tokia nekildavo, testas būdavo paprastas, kuo jau besibaigiant Perestrojkai tos merginos skundėsi porai visasąjunginių laikraščių: kad reikdavo su šunim kažką ten daryt, o visą tą reikalą filmuodavo... Čia toksai užmislas buvo, kad jei jau į užusienius pabėgs, tai kad paskui būtų patikimomis agentėmis.

O tai paprastiems žmonėms aišku tais tarybiniais laikais jokių prostitučių nebūdavo, nes prostitutės būdavo tiktai užsieniuose, taip kad prabangus dalykas. O čionai būdavo tiktai šiaip visokios kūrvos.