Lenkų kalba

Lenkų kalba dar pšekų kalba kartais vadinasi. Tai aišku, kas antras lietuvis bent ketvirčiu lenkas, tai ir lenkiškai bent truputėlį supranta ar ir kalbėti moka. Nors šiaip ta lenkų kalba tai tokia juokinga.

Va pavyzdys ir iš komunikacijų inžinerijos. Žmonės kadaise projektavo telefono aparatus analoginiam laidiniam ryšiui (nu tuos, kur dar ranka reikėjo sukti numerį). Ir parinko fiksuotą dažnių juostą iki 3 kHz. Ir pabandžius tai visiems tiko susišnekėti. Bet matyt tarpe testuotojų nebuvo lenkų, tai paskui ir paaiškėjo, kad jie vieninteliai visoj planetoj nesusišneka per tokią siaurą dažnių juostą. Dėl savo kalbos šnypščianių ypatumų. Ir dėl to pyko labai. Teko jiems darytis kitokius aparatus, su didesniu dažniniu pralaidumu. Dėl to jų ta kalba juokinga pasidaro truputį juokinga kai kurių profesijų atstovams. Ir paskui anie (pvz. Romanas Martavičius iš VGTU elektronikos fako) per paskaitas pasakoja šitą istoriją savo studentams :D. Bet šitas nuotykis davė lietuviams ir kitokios naudos, ne tik juoko. Būdami lenkų kaimynais jie gaudavo kontrabandinių lenkiškų telefono aparatų ir tada mėgaudavos geresne pokalbio kokybe. Tai čia išvis jau didelis LOL.

O betgi tiems kas nemoka, tai čia vat pamokinsim truputį kaip kalbėt reikia, taip kad žodynėlį duodam čionais:

• Kuchaju - myliu
• Uroda - gražuolė
• Roža - veidas
• Hujylka - eglutė
• Bardzo - labai
• Mančyzna - vyras
• Dzienkuje - ačiū
• Dobže - gerai

Tai aišku, čia dar ir mados reikalas gi tarpu kitko, pramokt lenkiškai kalbėt, tai tada ta kita pusė durnelių, kur lenkiškai nei kiek nemoka, nei velnio nesupranta ir smarkiai parinasi...