Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Lenkų kalba: Skirtumas tarp puslapio versijų
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Lenkų kalba''' dar '''pšekų kalba''' kartais vadinasi. Tai aišku, kas antras [[lietuvis]] bent ketvirčiu [[lenkas]], tai ir lenkiškai bent truputėlį supranta ar ir kalbėti moka. Nors šiaip ta [[lenkai|lenkų]] kalba tai [[tokia]] juokinga. | |||
== Lenkų kalbos mokslinės ypatybės == | |||
Tai lenkų kalba pasižymi dar ir labai kitokiu dažniniu spektru, visai besiskiriančiu išu kitų kalbų, kaipgi kad tai, kad ją pagrindinai sudaro aukštadažniai visokie garsai - "š", "ž", "f", "s", "dz", "šč", "sc", "pš", "šž" ir panašūs, kojo dėka lenkus [[lietuviai]] dažnai vadina pšekais. | |||
Va pavyzdys ir iš komunikacijų inžinerijos. Žmonės kadaise projektavo telefono aparatus analoginiam laidiniam ryšiui (nu tuos, kur dar ranka reikėjo sukti numerį). Ir parinko fiksuotą dažnių juostą iki 3 kHz. Ir pabandžius tai visiems tiko susišnekėti. Bet matyt tarpe testuotojų nebuvo lenkų, tai paskui ir paaiškėjo, kad jie vieninteliai visoj planetoj nesusišneka per tokią siaurą dažnių juostą. Dėl savo kalbos šnypščianių ypatumų, dėl kurių visi tie garsai, kalbant telefonu, išvirsta į vienodą šnypštimą. Ir dėl to pyko labai. Teko jiems darytis kitokius aparatus, su didesniu dažniniu pralaidumu. Dėl to jų ta kalba juokinga pasidaro truputį juokinga kai kurių profesijų atstovams. Ir paskui anie (pvz. [[Romanas Martavičius]] iš [[VGTU]] elektronikos fako) per paskaitas pasakoja šitą istoriją savo studentams :D. Bet šitas nuotykis davė lietuviams ir kitokios naudos, ne tik juoko. Būdami lenkų kaimynais jie gaudavo kontrabandinių lenkiškų telefono aparatų ir tada mėgaudavos geresne pokalbio kokybe. Tai čia išvis jau didelis [[LOL]]. | |||
== Trumpas lenkų kalbos žodynas == | |||
O betgi tiems kas nemoka, tai čia vat pamokinsim truputį kaip kalbėt reikia, taip kad žodynėlį duodam čionais: | |||
* Kuchaju - myliu | |||
* Uroda - gražuolė | |||
* Roža - veidas | |||
* Hujylka - eglutė | |||
* Bardzo - labai | |||
* Mančyzna - vyras | |||
* Dzienkuje - ačiū | |||
* Dobže - gerai | |||
Tai aišku, čia dar ir mados reikalas gi tarpu kitko, pramokt lenkiškai kalbėt, tai tada ta kita pusė durnelių, kur lenkiškai nei kiek nemoka, nei velnio nesupranta ir smarkiai parinasi... | |||
[[Category:Kalbos]] | |||
Dabartinė 19:40, 8 kovo 2013 versija
Lenkų kalba dar pšekų kalba kartais vadinasi. Tai aišku, kas antras lietuvis bent ketvirčiu lenkas, tai ir lenkiškai bent truputėlį supranta ar ir kalbėti moka. Nors šiaip ta lenkų kalba tai tokia juokinga.
Lenkų kalbos mokslinės ypatybės
Tai lenkų kalba pasižymi dar ir labai kitokiu dažniniu spektru, visai besiskiriančiu išu kitų kalbų, kaipgi kad tai, kad ją pagrindinai sudaro aukštadažniai visokie garsai - "š", "ž", "f", "s", "dz", "šč", "sc", "pš", "šž" ir panašūs, kojo dėka lenkus lietuviai dažnai vadina pšekais.
Va pavyzdys ir iš komunikacijų inžinerijos. Žmonės kadaise projektavo telefono aparatus analoginiam laidiniam ryšiui (nu tuos, kur dar ranka reikėjo sukti numerį). Ir parinko fiksuotą dažnių juostą iki 3 kHz. Ir pabandžius tai visiems tiko susišnekėti. Bet matyt tarpe testuotojų nebuvo lenkų, tai paskui ir paaiškėjo, kad jie vieninteliai visoj planetoj nesusišneka per tokią siaurą dažnių juostą. Dėl savo kalbos šnypščianių ypatumų, dėl kurių visi tie garsai, kalbant telefonu, išvirsta į vienodą šnypštimą. Ir dėl to pyko labai. Teko jiems darytis kitokius aparatus, su didesniu dažniniu pralaidumu. Dėl to jų ta kalba juokinga pasidaro truputį juokinga kai kurių profesijų atstovams. Ir paskui anie (pvz. Romanas Martavičius iš VGTU elektronikos fako) per paskaitas pasakoja šitą istoriją savo studentams :D. Bet šitas nuotykis davė lietuviams ir kitokios naudos, ne tik juoko. Būdami lenkų kaimynais jie gaudavo kontrabandinių lenkiškų telefono aparatų ir tada mėgaudavos geresne pokalbio kokybe. Tai čia išvis jau didelis LOL.
Trumpas lenkų kalbos žodynas
O betgi tiems kas nemoka, tai čia vat pamokinsim truputį kaip kalbėt reikia, taip kad žodynėlį duodam čionais:
- Kuchaju - myliu
- Uroda - gražuolė
- Roža - veidas
- Hujylka - eglutė
- Bardzo - labai
- Mančyzna - vyras
- Dzienkuje - ačiū
- Dobže - gerai
Tai aišku, čia dar ir mados reikalas gi tarpu kitko, pramokt lenkiškai kalbėt, tai tada ta kita pusė durnelių, kur lenkiškai nei kiek nemoka, nei velnio nesupranta ir smarkiai parinasi...