Klizmatronas

Klizmatronas - elektrostimuliacinis apratas, skirtas efektyviam žarnyno peristaltikos skatinimui. Pirmos kartos klizmatroninio aparato konstrukcija labai artima įprasto elektrokonvulsinės terapijos aparatui, tačiau elektrodai jungiami ne prie galvos, o prie pilvo. Elektros impulsais sužadinta konvulsyvi žarnyno peristaltika sukelia momentalų vidurių atsilaisvinimą ir paciento išsituštinimą.

Tradiciniai klizmatronai šiuo metu naudojami labai menkai, nes kaip ir elektrokonvulsinės terapijos aparatai, smarkiai pažeidžia vidaus organus, sukelia odos nudegimus, traumas, žarnų trūkimus, infarktus ir daugelį kitų reiškinių. Maždaug apie 1930-1940 klizmatronai buvo tiriami, kaip efektyvus ir paprastas įrenginys, galintis pakeisti įprastas klizmas, tačiau naudojimas nepasiteisino.

Nuotolinis elektromagnetinis klizmatronas

Maždaug nuo 1970 bandomos psichotronams artimos sistemos (nuotolinis arba elektromagnetinis klizmatronas), siunčiančios vadinamąjį diarėjos spindulį: tokiu atveju aukšto dažnio bangomis specifinis signalas perduodamas į stuburo smegenis, kurios sukelia konvulsyvią žarnyno peristaltiką. Klizmatronai šiuo metu yra bandomi, kaip vienas iš nemirtinų ginklų, savo paskirtimi panašių į Active Denial System, tačiau dažniausiai įvardinama problema yra ilgas poveikio laikas ir ne visada užtikrinamas rezultatyvumas.

Nuotolinis klizmatronas laikomas žymiai perspektyvesniu ginklu, nei ADS ar MEDUSA, nes jo veikimui pakanka maždaug 30-50 kartų silpnesnio signalo, taip pat pastebimi ryškūs liekamieji poveikiai, trunkantys nuo 30 minučių iki valandos. Dėl šios priežasties nuotolinis klizmatronas laikomas ginklu, tinkamu ne tik demonstracijų vaikymui, bet ir efektyviam praktiniam kariniam panaudojimui.

Šiuo metu nėra žinoma, kad kurios nors šalies kariuomenė naudotų klizmatronus ginkluotėje, todėl klizmatronas negali būti panaudotas, kaip psichotroninis ginklas.