Kalkuliatorius

Kalkuliatorius arba labai lietuviškai tariant - elektroninis skaičiuotuvas - toksai skaičiavimo įrenginys, kuris yra beveik kaip kompiuteris, tačiau visgi netenkina Tiuringo mašinos reikalavimų, kitaip tariant, netinka tam, kad būtų užprogramuotas ir tada vykdytų kokias tai kitas programas.

Praktikoje šiuolaikiniai kalkuliatoriai neretai turi pakankamai didelio galingumo procesorius ir pakankamai daug operacinės atminties, kad išties jie gali tenkinti tuos kriterijus, jei kas nors tą leistų. Bet kadangi gamintojai įdeda mygtukus, kuriais nieko tenai neprispaudysi ir komandų neįvesi, tai visvien gaunasi, kad kalkuliatoriumi nieko ir nesuprogramuosi, tai todėl ir netenkina jie tų kriterijų.

Aišku, būna ir išimčių - kai kurie labai jau pagerinti kalkuliatoriai leidžia įvedinėti proramas kokia nors Basic kalba ar netgi kokiu nors Python. Kas tokius kalkuliatorius gali naudoti - nelabai žinome, nes čia panašiau, kad fyčeris skirtas grynai mandrumui pavaizduoti.

Šiais laikais yra geriausiai žinomos kai kurios klasikinės kalkuliatorių firmos:

• Texas Instruments - firma, kuri kalkuliatorius ir sukūrė
• Hewlett Packard - kadaise buvo aršiausia Texas Instruments konkurentė
• Busicom - jau užmiršta japonų firma, kuri įsirašė į istoriją, kad nuo jai skirtų mikroprocesorių paskui atsirado mikrokompiuteriai
• Casio - japonų firma, kuri sukūrė pirmą pasaulyje grafinį kalkuliatorių, kurio atvaizdavimas tapo standartu, palaikomu ir daugelio kitų kalkuliatorių
• Įvairios japonų kompanijos, pvz., Citizen, Sharp, Canon, kurios kūrė ir populiarino kalkuliatorius vėliau

Nors daugelis visiškai aklai pasitiki kalkuliatorių skaičiavimais, seniai žinomas faktas, kad kartais kalkuliatoriai irgi daro klaidas. Dar klaidas, netgi tokie skaičiuotuvai, kurie būna visiškai geri ir tvarkingi. Kartais tos klaidos būna bugai, esantys kalkuliatoriaus vidinėje programoje, pasireiškiantys visiškai netikėtai, bet būna ir didesnių neatidirbimų. Kaip pvz., labai dažnu atveju kalkuliatoriai nemoka sekti matematinės notacijos ir veiksmų prioritetų, todėl gali jums suskaičiuoti, kad 2+2*3=12, nors pagal normalią matematinę notaciją taip neturi būti. Tiesiog programuotojams paprasčiau veiksmus skaičiuoti nuosekliai, tai kalkuliatoriai neretai taip ir skaičiuoja. O paskui vaikai, kurie taip paskaičiavo, gauna mokykloje dvejetus, o buhalteriai gauna baudas.

Tradiciškai įvairūs kalkuliatoriai skirstomi į įvairias rūšis pagal panaudojimą ir galimybes:

• Paprasčiausi kalkuliatoriai - tegali atlikti keturis aritmetikos veiksmus, kartais dar kokį nors kvadratinės šaknies traukimą, bet bendrai labai paprasti
  • Mokykliniai skaičiuotuvai - tiesiog mažesni, todėl mažiau sveria ir netrukdo
  • Biuro kalkuliatoriai - būna didesni ir masyvesni, todėl tinka naudojimui kaip stalinis įrenginys
• Ekonominiai arba buhalterio - paprastai gali vykdyti kelis veiksmus, svarbesnius buhalteriams, pvz., valiutų konversiją pagal įvestą kursą
• Programuotojų - dabar išnykusi rūšis, kurios funkcijos perkeltos į mokslinius kalkuliatorius, galėdavo konvertuoti skaičius tarp dešimtainės, dvejetainės, aštuonetainės ir šešioliktainės sistemų
• Inžinieriniai - tokie, kurie gali padaryti kiek daugiau skaičiavimų, paprastai - įvairių laipsnių šaknų traukimą, sinusus, kosinusus ir pan.
• Moksliniai - dar pagerinti inžinieriniai, papildomai turintys funkcijų darbui su iracionaliais skaičiais ar panašiai
• Programuojami - įvairaus sudėtingumo kalkuliatoriai, kurie leidžia suvesti eilę veiksmų su vienu ar keliais kintamaisiais ir paskui tas sekas atkartoti
• Grafiniai - pagerinti programuojami kalkuliatoriai, kurie dar moka ir atvaizduoti visokių funkcijų grafikus, o kai kurie moderniausi netgi turi ir spalvotus didelės rezoliucijos ekranus
• Su spausdintuvu - dažniausiai paprasčiausi ar ekonominiai kalkuliatoriai, kurie turi papildomą išvedimą į mažą spausdintuvą, kai kuriose šalyse (bet ne Lietuvoje) tokie kalkuliatoriai gali būti naudojami ir vietoje kasos aparatų.