Hipsteriai

Du hipsteriai meldžiasi trikampiui, taip demonstruodami dvasingumą

Hipsteriai – dar vadinami nežinomos urbanistinės legendos sapno pramintu vardu "Dve disiatki" - tai tokia grupuotė ant mūsų Marijos žemelės. Į šią grupuotę dažniausiai įtraukiami mokinukai, studenčiokai ir šiaip malalietkės.

Dėmesio, joks hipsterių grupuotės narys nepripažins, kad yra hipsteris, bet tai netrukdo jų išaiškinimui ir baisios tiesos apnuoginimui, juoba kad simptomatika čia aiški ir detalizavimo nereikalaujanti.

Pagrindiniai bruožai

Būdingas bruožas - apsirengimo eklektiškumas. Hipsterio supratimu, jo išskirtinumas tuo didesnis, kuo labiau jis neskoningai, nesuderinamai apsirengs. Todėl hipsteriui yra idealiai gražu, jei jis užsimauna blizgančias aptemptas kelnes, užsivelka nutrintą megztinį, o paskui atrodo, kaip girta žemarūšė stoties kūrva. Toksai hipsteriškas apsirengimo stilius yra visiškai priešingas gotų pakvaišimui dėl dvasingo meniškumo.

Pagrindinis hipsterių skiriamasis bruožas – per bet kur ir iš bet kur traukiamas originalumas. Tai jaunieji pseudointelektualai, ar šiaip neodibilai, nekenčiantys masinės kultūros ir kitų normalių dalykų.

Hipsteriai savo aprangos stiliumi bando pretenduoti į menininkus, hipius ar šiaip bomžus. Bando sudaryti įspūdį, kad aprangai dėmesio neskiria, todėl leidžia šimtus antikvariatiniuose škurlynuose (a.k.a. vintage parduotuvės), nes įprasti labdarynai – žemas lygis. Dažnai nevalgo mėsos, nes dauguma ją mėgsta. Būtinai rūko ir geria daug kavos. Lauke visuomet nešasi rankoje popierinį puoduką su kava. Dažniausiai tuščią, daugkartinio naudojimo, nes visi litai išleisti škurliams. Mėgsta nešioti akinius storais plastikiniais rėmeliais, nors jų regėjimas tobulas. Tai rodo jų stebėtiną intelektualumą.

Hipsterių klausomą muziką sunku apibūdinti, nes jie neklauso nieko, kas yra mainstreamas arba komercija. Tai reiškia, kad tikras hipsteris niekada neklausys dainos, kurią galima išgirsti per radiją ar MTV. Aplamai, dainai, kurios jotūbėje klausė daugiau nei štukė žmonių, jau yra populiari, vadinasi mainstreamas, vadinasi komercija, vadinasi šūdas.

Kasdienė hipsterių veikla

Didžioji dalis hipsterių domisi fotografija. Tam užtenka turėti fotoaparatą. Dibilai ypač vertina senus juostinius fotoaparatus, kuriais naudotis nemoka, tačiau nešiojasi, kaip originalią aprangos detalę. Tarp hipsterių populiarus ir dizainas. Dažniausiai tai nuotraukos romantiškai graudžiais užrašais arba galaktikos fonas visur, kur tik įmanoma.

Hipteriai jaučia keistą fetišistinį potraukį trikampiams. Tai leidžia sieti hipsterius su sekta. Hipsteriai buriuojasi miesto aikštėse, parkuose ir kavinėse. Hipsteriai gali bendrauti tik su kitais hipsteriais, nes nehipsteriai yra pilka masė, mainstreamas.

Tipiška, kad hipsteriai darbais nesidomi, verslu - irgi, tačiau laimingai gyvena iš pinigų, kuriuos duoda tėvai. Kartais taip sugeba gyventi ir iki 30 metų ar ilgiau, o tėvams numirus, panašūs hipsteriai neįtikėtinai staigiai tampa aršiai politizuotais komunistais, piktais dėl to, kad valdžia neduoda pašalpų.

Legenda apie hipsterius

Minėta, jog hipsteriai, dar vadinami "Dve disiatki" terminu. Pasakojama, jog konkretus nejuridinis asmuo susapnavo, kaip šalia jo žmogus atrodantis kaip tipiškas hipsteris, nutaikęs tipišką hipsterio toną sušaukė (Perspėjame: būtina perskaityti susmailintu, apsaldausiu, debilišku balsu, jog pajaustumėte posakio tikrąjį efektą): "Deivi, paimk ir man dve disiatki [cha cha cha - juokas taip pat hipsteriškas]". Ir nuo to laiko, gimė dar vienas hipsterių apibūdinimas - Dve disiatki, sakomas ganėtinai nusmailintu, hipsterišku balsu, priduriant šalia to atbukusio žmogaus juoką. Dve disiatki - tariamą kaip ir rašoma, lietuviškas vertimas - dvi dešimtys. Ką tai reiškia? Pats ponas Dievas tikriausiai nežino. Jei žinotumėm, kas tas legendinis konkretus nejuridinis asmuo - paklaustumėm jo.

Citatos

• - Aš toks originalus.
• - Aš ne hipsteris.