Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Gydomoji eutanazija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 20 eilutė: | 20 eilutė: | ||
== Eutanazijos taikymas praktikoje == | == Eutanazijos taikymas praktikoje == | ||
Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija|Austrijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. | [[Vaizdas:Hartheim_eutanazijos_centras.jpg|300px|thumb|right|Gražus eutanazijos centras Hartheime buvo įrengtas senovinės, meniškai atrodančios pilies viduje, kad pacientams būtų smagu čia patirti eutanazines procedūras. Ir išties, pacientai nesiskųsdavo, nes eutanaziją visada suteikia profesionalai, siūlantys pačios geriausios kokybės aptarnavimą]] | ||
Plačiausiai gydomoji eutanazija buvo taikoma dar [[XXa.]] pirmoje pusėje, [[Austrija|Austrijos]] ir [[Vokietija|Vokietijos]] ligoninėse, kur šiuos metodus išnagrinėjo teoriškai, pagrindė, paskui ir praktiškai išvystė tokie garsūs gydytojai, kaip Alfred Hoche, Hermann Pfannmüller, Viktor Brack, Karl Brandt, Ernst Baumhard, Adolf Wahlmann, Imfried Eberl, Helmut Unger, Marianne Türk, Carl Schneider, Ernst Illing ir nemažai kitų. Kaip parodė tuometinė praktika, šis terapijos metodas buvo labai efektyvus, gydant genetines, psichikos ligas, bet kurių rūšių lėtinius susirgimus, sunkias traumas, asocialų elgesį ir netgi padėdavo išspręsti problemas, kylančias dėl pacientų skurdo<ref>http://www.chgs.umn.edu/histories/documentary/hadamar/</ref>. | |||
Šiuolaikinius eutanazijos metodus sukūrusi "Aktion T4" programa, o vėliau ir iš jos išaugusi "Aktion 14f13" buvo pradėta [[Austrija|Austrijoje]], vienoje iš sėkmingiausių ir garsiausių Vienos ligoninių - Am Spiegelgrund vaikų klinika, kuriai vadovavo Ernst Illing, o vėliau jo darbus pratęsė žymus gydytojas Heinrich Gross. Būtent šioje klinikoje buvo įsitikinta, kad sergančius vaikus galima labai sėkmingai gydyti eutanaziniais metodais. Dažniausias gydymas būdavo, taikant elektrokonvulsinę terapiją kombinacijoje su formalino arba fenolio injekcijomis į veną. Tačiau tai tebuvo eksperimentiniai bandymai, kur eutanazuotų pacientų skaičius vargiai teviršijo vieną-kitą tūkstantį. Tiesa, įdomumo dėlei bent 600 mažamečių pacientų kūnai buvo išsaugoti formaline iki pat [[2002]] metų, kai jie visgi buvo palaidoti nepaisant ligoninės vadovybės protestų, kai eutanazijos priešininkai ir įvairūs negeranoriai sukėlė tarptautinį skandalą, šmeiždami ligoninės gerą vardą. | |||
Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>. | Pirmaisiais gydomosios eutanazijos centrais tapo [[psichiatrijos ligoninė|psichiatrijos ligoninės]], buvusios Brandenburg, Grafeneck, Hartheim, Sonnenstein, Bernburg, ir Hadamar miestuose, kur šiam tikslui buvo įrengti [[elektrokonvulsinė terapija|elektrokonvulsinės terapijos]] kabinetai bei [[dujų kamera|dujų kameros]]<ref>http://ajp.psychiatryonline.org/article.aspx?volume=163&page=27</ref>. | ||
| 34 eilutė: | 37 eilutė: | ||
Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>. | Tiesa, kaip paaiškėjo, medikų patirtis buvo dar ne iki galo atidirbta. Štai kaip pavyzdys, anoksai Brandenburgo psichiatrijos klinikos daktaras Imfried Eberl, organizavęs Treblinkos mirties stovyklą, po pusmečio buvo atleistas iš darbo, nes nesugebėjo efektyviai organizuoti lavonų deginimo<ref>http://www.annals-general-psychiatry.com/content/6/1/8</ref>. | ||
Nepaisant problemų, su kuriomis susidurta, eutanazijos procesas buvo tobulinamas ir apie 1944-1945 Hadamar institute buvo sukurtas tobuliausias eutanazijos metodas, kai pacientai yra ne numarinami tyčia, o tiktai atjungiami nuo gyvybę palaikančių priemonių. Pavyzdžiui, sunkiai sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo gyvybę palaikančios įrangos. Lengviau sergantis pacientas gali būti atjungtas nuo maisto, vandens ir oro tiekimo, todėl numiršta savaime, be medikų įsikišimo. Kitaip tariant, toksai eutanazijos būdas yra visiškai moralus, nes gydytojai ar medicininis personalas nedalyvauja, atimant pacientui gyvybę. | |||
Tiesa, greitos savaiminės eutanazijos kameros reikalauja šiokių tokių investicijų: tai turi būti specialūs hermetiški kambariai, kur paguldyti pacientai uždustų savaime, patys iškvėpuodami orą. Tokiu būdu pacientui yra suteikiama galimybė greitai ir neskausmingai nusižudyti. Tačiau nepaisant didesnės kainos, toks metodas turi ir didelių privalumų, nes pacientas numiršta žymiai greičiau, nei tiesiog nustojus jam tiekti vandenį ir maistą. | |||
== Išvados == | == Išvados == | ||