Gedimino prospektas

Gedimino prospektas XIXa. pradžioje - iš paukščio skrydžio. Tolumoje, pačiame prospekto gale, baltuoja Vilniaus katedra. O dešinėje... Cha cha cha, o gatvės į kalną - tai nėra!

Gedimino prospektas Vilniuje - centrinė miesto gatvė, pakeitusi tiek pavadinimų, kaip, gal būt, jokia kita.

Savo laiku vadinosi ir Georgijaus prospektu, ir Adomo Mickevičiaus gatve, ir Gedimino gatve, ir Stalino prospektu, ir Lenino prospektu, o dabar - Gedimino prospektu.

Nutiesta gatvė buvo dar Caro laikais, XIXa., kaip prospektas, vedantis link Muravjovo vilos, buvusios kažkur tuometinės Aleksandrijos, vėliau imtos vadinti Žvėrynu, pakraštyje - kažkur netoli dabartinės Latvių gatvės. Į Žvėryną buvo nutiestas ir Žvėryno tiltas, katras dabar yra seniausias išlikęs tiltas per Nėrį.

Išsiskiria Gedimino prospektas tikru istoriniu simboliškumu: jo pradžia buvo šalia Vilniaus katedros ir tuomet dar stovėjusių Valdovų rūmų griuvėsių, o galas - prie šv. Jurgio cerkvės, carinių architektų galvose simbolizavusios Rusijos įsigalėjimą Lietuvoje. Pačiame gatvės viduryje buvo pastatyti teisingumo rūmai, kurie vėliau, okupavus Lietuvą, tapo NKVD būstine, užėjus vokiečiams - centriniu Gestapo štabu, o paskui - KGB rūmais. Dabar šis pastatas ir toliau simbolizuoja teisingumą, mat jame berods kažkoks teismas įsikūręs...