Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Eugen Bleuler: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 8 eilutė: | 8 eilutė: | ||
Todėl jeigu jūs galvojate, kad šizofrenija yra psichogeninės kilmės, tai jau įrodymas, kad pas jus yra [[paranojiniai kliedesiai]], o tai reiškia, kad jūs ligonis ir jus reikia gydyti. Patys žinote, kaip. | Todėl jeigu jūs galvojate, kad šizofrenija yra psichogeninės kilmės, tai jau įrodymas, kad pas jus yra [[paranojiniai kliedesiai]], o tai reiškia, kad jūs ligonis ir jus reikia gydyti. Patys žinote, kaip. | ||
== Eugen Bleuler schiizofrenijos konceptas == | |||
Labai paprasta ir žymiai švaresnė yra Eugen Bleuler sukurta schizofrenijos koncepcija, kur vietoje didžiulių rinkinių iš neaišku kokių požymių, yra tiesiog keturi esminiai bruožai, kuriems esant, ir atsiranda schizofrenija. Čia taip vadinamos keturios Bleulerio [[A]]: | |||
* [[Asociacijos]], kurios ima byrėti, trūkinėti, irti, nykti ir skilinėti - todėl paciento mąstymas ima darytis nerišlus | |||
* [[Ambivalencija]], nuo kurios viskas ir prasideda, nes pacientas neapsisprendžia dėl nieko | |||
* [[Afektas]], kuris sutrikęs, neadekvatus arba nunykęs - todėl paciento nuotaikos nelabai normalios | |||
* [[Autizmas]], dėl kurio pas pacientą šiaip kažkas nesisieja ir nesibendrauja normaliai | |||
Taigi, jei vat šitie keturi požymiai yra, tai jau ir randasi [[ankstyvoji šizofrenija]], kuri paskui ima vystytis vis labiau ir labiau. Visgi reikia pasakyti, kad kiti autoriai visą reikalą dar labiau redukuoja. Štai pvz., kitas toksai žymus psichiatras Josef Parnas savo darbuose parodė, kad autizmas kaip simptomas čia perteklinis, nes pažeistos asociacijos, ambivalencija ir afektas iš esmės ir sudaro autizmą. | |||
Dar kiti autoriai ištisais būriais akcentuoja, kad sutrikęs afektas yra ne kas kita, kaipo sutrikusių asociacijų ir ambivalencijos pasekmė, paprasčiausiai užkabinanti ryškiau matomą dalyką - emocinę paciento sferą. Tačiau afekto sutrikimas - tiesiog emocinės ambivalencijos bei sutrikusių emocinių asociacijų rezultatas. | |||
Kaip kurie kiti autoriai, ypač [[Sigmund Freud]] vėliau akcentavo, kad išties tai čia viskas yra asociacijos ir ambivalencija: kiekvienas dalykas siejasi žmogui su kokiais nors kitais dalykais (tai ir yra asociacijos), bet kartais tos sąsajos byra, nes prieštaraujantys dalykai kažkaip tarpusavyje susikerta (tai ir yra ambivalencija). | |||
Taigi, galutiniame rezultate gauname visai išgrynintą modelį - yrančios asociacijos ir ambivalencija. Taip trijų rūšių giluminė ambivalencija (emocinė, valios ir intelekto) fragmentuoja paciento sąmonę bei sukuria visą kitą matomą simptomatiką. | |||
[[Category:Psichiatrai]] | [[Category:Psichiatrai]] | ||