Enorca

Bent dalis šiame straipsnyje išdėstytos faktinės medžiagos kelia abejones, o jei tiksliau - panašu į šyvos kumelės sapną. Įtariame, kad čia tik gandai apie alternatyvią realybę, su šiuo pasauliu (aprašomais faktais, įvykiais, daiktais ir žmonėmis) neturintys nieko bendra. Todėl paskelbtas paneigimas, kuris viską neigia. Konkrečias pastabas skaitykite straipsnio aptarime. Ir nepamirškite - jei turite teisingesnių faktų, galite juos čia pat pataisyti ir papildyti tinkamais faktais!

Enorca - gi tataigi garsus blogeris, kažkoks senas diedas, apsimetęs moterimi, rašo blogą, kuriame pasakoja kokias tai medicinas, štai pavyzdžiui, kas atsitinka, kai žmogus apsikrečia kokiomis tai pavojingomis kirmėlėmis, kurios jo kūną gyvai sugraužia ir prasiskverbia į smegenis, o tada tenai ima knibždėti.

Arba pavyzdžiui irgi ima rašyti apie kokias nors dar klaikias ligas, kurios irgi ištinka žmones. Ir taip toliau, nes vis galvoja apie mediciną. O kad visus apgautų, dar vis pameluoja visiems, kad yra jaunas medicinos studentas. O kartais dar ir pameluoja, kad yra moteris.

Tokios įvairios baisybės yra įrodymas, kad tai ne teorinis, o praktinis gydytojo patyrimas kalba, nes netyčia šitaip neprisigalvotų visokių kraupybių. Taip kad įtarimai tegali būti tokie, kad tai yra seną patirtį turintis kažkoksai psichohileris, o gal patoanatomas, praktikuojantis kažkokiame gydomajame morge, nes kur daugiau gi dar gali atsidurti.

Enorca atskleižia filosofinę būtį

Kartą Šliogeris filosofavo apie Niekį ir Esmą, svarstydamas, kaip čia gaunasi, kad žmogaus būtis yra laikina, neobjektyvi ir nepažini, tačiau refleksijos būdu refleksuojanti pasaulio vaizdinius, taip sukurdama pasaulio Esmo atspindį ten, kur to atspindžio būti negali, nes atspindys kyla iš nepažinaus pasaulio, todėl irgi yra nepažinus. Šliogeris galvojo, kad tai yra kažkokia dvasinė fluorescencija, kuri yra laikina, o ją kažkaip išstumia Niekis.

Pro šalį ėjo Genzelis, tad pasinauodjęs proga, Šliogeris šį pasičiupo ir pradėjo jam pasakoti apie tai, kad šiojo pasaulio vaizdas pavirs į Niekį, nes ir dabar yra Niekis, o jo būtis yra tuščia ir nepažini beprasmybė, kurios refleksija panaši į juodąją skylę, kurioje viskas pradingsta, nes tenai nieko nėra, kadangi tiktai Niekis yra visko atspindys.

Genzelį nuo tokių kalbų ištiko Nykis, kuris mediciniškai vadinamas asmenybės kolapsu, todėl šis stiklinėmis akimis ėmė žiūrėti į vieną tašką, tuo tarpu Šliogeris toliau hipnotizavo, vis kartodamas savo beprasmius kliedesius.

Ligoninės koriduriumi ėjęs Enorca pamatė du pižamomis vilkinčius ir save didžiais filosofais laikančius psichus, stabtelėjo, pamojo pro šalį ėjusiai seselei ir tarė:

- Šituos du filosofus į ECT kabinetą, tuojau pagydysim.

Taip Šliogeris savo paties patyrimu sužinojo, kad Niekis iš tiesų yra, o Genzelis žinojo, kad su Šliogeriu geriau neturėti reikalų.