Blakės

Blakės - smulkūs nepavojingi padarėliai, vabaliukai tokie mažučiai rudi ir paplokšti, katrie tiesiog neįtikėtinai atsparūs visokiems dichlofosams ir todėl jau kur užsiveisia, tai ten jau ir gyvena, o išnaikinti jas sunkiau netgis, nei tarakonus. Ypačiai mėgsta slėptis visokiuose minkštuose balduose, už lentynų visokių, už tapetų, rozetėse ir panašiai, o tai joms pavyksta labai puikiai, mat skirtingai nuo tarakonų, yra smulkios ir paplokščios, sugebančios įlįsti netgi tarp kokios knygos ar žurnalo lapų. Taip kad jau jei užsiveis, tai jau fyg ten jas išnaikinsi.

O miegoti jos trukdo kaip reikalas, nes kanda ganėtinai skaudžiai, o kai jų prisiveisia kur nors melejonai, tai būna ganėtinai šlykštu. Negana to dar nervina žmones ir blakių keisti kandžiojimosi įpročiai: jos ne šiaip kad įsisiurbtų kur, o įkanda vienoj vietoj, pasiurbia kraujo, tada paropoja kelis milimetrus ir kitoj vietoj įkanda, tada vėl paropoja... Taip viena blakė kol pasimaitina, tai gali ir kelias dešimtis kartų įkąst.

Blakės yra labai atsparios

O dar blakių kiaušiniai puikiai išlieka gyvybingais metų metus, ar net dešimtmečius, o paskui, atsiradus maistui, stebuklingai atgyja - čia tai lig šiol dar mokslininkams paslaptis, kaip tas blakės kiaušinis gali užuosti būsimą auką, kad imtų vystytis, betgi tai jau faktai tokie... Gi dar keistesnis bajeris, kad tie kiaušiniai blakių atlaiko netgi neilgą virinimą, o kadangi blakės juos mėgsta dėti visokių drabužių ir patalynės siūlėse, tai paprastai naikinami būna ilgai ir nuobodžiai lyginant tas siūles karštu lygintuvu.

Reikia čia dar turėt omeny keistus prisitaikymus: pačios blakės tai žūsta gana neaukštoje temperatūroje, kokie 50-60 laipsnių joms jau sukelia galą. Bet su blakių kiaušiniais yra daug įdomiau: anie irgi žūsta tokioje neaukštoje temperatūroje, jei yra švieži. Bet prie kokių tai sąlygų tie kiaušinėliai pereina į miegojimo būseną, kurioje pasidaro neaktyvūs - vat tokie jau ir stovi metų metus, ir atsparūs pasidaro beveik viskam. Štai šitų neaktyvių kiaušinėlių net ir virinimas taip paprastai nepaveikia.

Yra ir dar kitų įdomumų: blakės ne tik žmones parazituoja, bet ir visokias žiurkes, peles ir netgi paukščius, kaip kad kokie balandžiai. Taip gaunasi, kad paskui per juos irgi pernešamos būna. Ir šiaip pernešamos būti jos mėgsta - štai prilenda kur į drabužius patyliukais ar į dar kokius daiktus, o paskui naujose vietose iškrenta, o tada ir pradeda veistis. O kadangi ir pačios visai neblogai ropinėja, tai irgi būna, kad ir šiaip nukeliauja kur nors.

Blakių naikinimas, naudojant chemiją

Oficialūs visokie chemijos pardavėjai pataria blakes naikinti visokiais vabzdžių nuodais, kaip kad dichlofosas, ale čia tokia įdomybė: jos daugumai nuodų yra atsparesnės netgi už tarakonus. Kaip sako visokie mokslininkai, čia dėl kažkokios kitokios fiziologijos jos yra tokios atsparios. Taip kad poveikio beveik nėra. Dar blogiau, kad tos pačios chemijos nepaveikia blakių kiaušinėlių, taip kad net jei ir sugebėsite blakes kur išnaikint, tai po savaitės jų vėl knibždės.

Patikimesniu būdu laikoma, kad reikia blakes nuodijant, daryti tris nudichlofosinimus, kas savaitę: tada pirmiausiai šiaip blakės išnaikinamos, po savaitės išnaikinamos naujai išsiritusios, o dar po savaitės išnaikinamos tos, kurios išsirito iš likusių kiaušinėlių. Vienok nors taip naikinant, efektyvumas gaunasi geresnis, po mėnesio-dviejų vėl blakėmis imsit džiaugtis.

Taigi senais laikais sovietų ir nacių chemikai atrado, kad visgi yra vienas būdas - tai visą butą ar pastatą gerai užsandarinti, išpurkšti viduj viską koncentruota acto rūgštimi ir palikti uždarytas patalpas kokiai savaitei - per tiek laiko acto rūgšties garai prasiskverbia visur, tad net ir kiaušinius aišku išėda. Tai žinoma, baldams biškį nekas nuo tos acto rūgšties, paveikslus išvis nuėda, o kai šeimininkai išsineša paveikslus, tai paskui tuos paveikslus atgal parsineša - ir vėlei gyvena paskui su blakėmis...

Tai vat čia toksai niuansas: kadangi koncentruota acto rūgštis yra pavojingas chemikalas, tai jos taip paprastai negausit, tai ir neišnaikinsite tų blakių. O vat paprastas actas jau blakėms naikinti yra per silpnas, neužtenka jo stiprumo.

O dar blakės turi tokią savybę, kad neblogai platina visokią dizenteriją, šiltinę ir panašius susirgimus, tai senais laikais jas dar paprasčiau užtat naikindavo - chlorkalkėmis, su kuriomis palyginus, acto rūgštis atrodo, lyg apelsinų sultys. Tai chlorkalkės dar turi tokį bruožą, kad nuėda viską, o medinėse grindyse netgi išgraužia skyles.

Ekologiniai ir biologiniai blakių naikinimo būdai

Paprasčiausi tarakonai, tiksliau prūsokai - dideli blakių mėgėjai, nes ėda ir pačias blakes, ir jų kiaušinius, todėl kur užsiveisia prūsokai, blakių sumažėja. O jei tarakonų nieks nenaikina - tai ilgainiui blakių ir suvisam nelieka, nes blakės neturi kur slėptis nuo smalsių mažų tarakonų vaikučių, kurie mėgsta blakių kiaušinėlius niamniuoti. Tai jei blakių negalit išnaikinti, tai užsiveiskit tarakonų, kurie per kelis mėnesius išnaikins blakes. O jau tarakonus išnaikinti yra žymiai lengviau.

Dar labai blakėmis maitinasi faraoninės skruzdėlės - tos mažos šlykščios bjaurybės, kurios irgi sunkiai išnaikinamos. Tai blakes jos irgi mielai ėda, kaip ir blakių kiaušinėlius. Vienok tos faraonkės sunkiai prognozuojamos, tad vienur išėda, kitur palieka, taip kad skirtingai nuo tarakonų, blakių naikinimui netinka.

Nors blakės beveik neišnaikinamos, mokslininkai įtaria, kad yra kažkokių keistų faktorių, kurie gali jas kaip tai paveikti ir išnaikinti netikėtais būdais. Štai pavyzdžiui, nors tos pačios blakės atlaikydavo DDT ir nedvėsdavo, kažkodėl ten, kur būdavo DDT naudojamas, ilgainiui blakių labai apmažėdavo.

Dar kaip kažkokie ten tyrimai parodė, blakės turi kokį tai virškinimo organą, kur gyvena simbiotinės bakterijos, tai tas simbiotines bakterijas išnaikinus, blakės žūsta. Vat čia ir gaunasi toksai metodas: jei naudojate visokias dezinfekcijas nuo bakterijų, tai blakės irgi ilgainiui išnaikinamos - daug patikimiau, nei jas šiaip nuodijant. Tik kad šitai irgi užtrunka - kelis mėnesius bent.

Vienok blakių epidemiologija yra labai keista: pastebima, kad jos tai kažkur pranyksta, tai staigiai užkrečia ištisus rajonus. Nors apie XXa. vidurį blakės buvo beveik išnykusios, dabar kai kur matomi fenomenai: nei iš šio, nei iš to per metus kokiame nors miestuke gali būti užkrėsta keliasdešimt procentų būstų. Taip kad jei blakių dar nematėte, tai tik palaukite, maža nepasirodys.

Dar kažkokie su blakėmis susiję dalykai

• Tai dar amerikonai džiaugiasi kita, dar pagerinta blakių rūšimi - anokie bučiuokliai juos linksmina...
• Dar vat būna tokios skorpionblakės, tai net neklauskit, kas jos tokios yra...