Šiltinė

Šiltinė - tokia infekcinė liga, savo išplitimu skurdžiuose kraštuose kiek primena dizenteriją, tik kad plinta šiek tiek kitais būdais - per utėles dažniausiai. Šiais laikais šita liga yra labai reta, viena iš pamirštų ligų. Visgi trečiojo pasaulio šalyse įvairių rūšių šiltinė vis dar pasitaiko.

Griežtai mediciniškai žvelgiant, "šiltinė" yra liaudiškas kelių visiškai skirtingų infekcinių ligų grupių pavadinimas. Tačiau dėl gana panašios simptomatikos apibrėžimas visai tinka medicinai - esminiai simptomai čia būna labai stiprus ligonių karščiavimas, aukšta temperatūra.

Yra kelių rūšių šiltinės, ir visos tos rūšys neretai gana panašios ligos pobūdžiu, nes yra daug skirtingų sukėlėjų, duodančių gana panašią ligos eigą. Pagrindinės šiltinės rūšys yra trys:

• Dėmėtoji šiltinė - ją sukelia Rickettsia prowazekii, todėl dar vadinama kaip riketsiozė, jos plitimas paprastai vyksta per utėlių įkandimus ir išmatas.
• Vidurių šiltinė - ją sukelia Salmonella typhi, tai yra viena iš salmoneliozių. Plitimas vyksta taip vadinamu fekaliniu-oraliniu keliu.
• Grįžtamoji šiltinė - daugelis skirtingų šiltinės rūšių, kurias paprastai sukelia Borrelia Recurrentis, t.y., tai specifinė boreliozė, bet gali tokio pobūdžio susirgimą sukelti ir kitos spirochetos. Plitimas - panašus, kaip ir dėmėtosios šiltinės, per utėles ir fekalijas arba per erkes. Esminis šių šiltinių bruožas - kad po menamo pagijimo praėjus kuriam laikui, šiltinė vėl atsikartoja.

Visoms šiltinės rūšims būdinga aukšta ir ilgai trunkanti temperatūra, todėl šita ligų grupė ir vadinama šiltine. Kitaip tariant, šiluma, karštis kamuoja žmones. Visos šiltinės rūšys būna gydomos antibiotikais. Visų šitų šiltinių eiga nemaloni, sekinanti, o be antibiotikų gana neretai baigiasi mirtimi.