Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
UNIX: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
| 38 eilutė: | 38 eilutė: | ||
** Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., [[KDE]], [[GNOME]], [[CDE]] ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas | ** Yra krūva skirtingų grafinių aplinkų - pvz., [[KDE]], [[GNOME]], [[CDE]] ar dar kitų, kurios turi kartu ir Window manager programas | ||
** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo. | ** Prie kompe esančio X-Window galima pasijungti iš kitur, nes tai yra serveris, ir tada dirbti su programomis taip, lyg ant lokalaus kompo. | ||
== UNIX failų sistema == | |||
Įvairiose UNIX sistemose naudojamos skirtingos failų sistemos, pagal poreikį. Viena iš klasikinių - UFS (Unix File System), kurią palaiko praktiškai visos UNIX ar [[Linux]] versijos. Ta sistema pasižymi visai normaliu našumu ir gana neblogu pertekliniu patikimumu, tačiau kiekvienas gamintojas ją yra savaip modifikavęs, tad kiek UNIX variantų, tiek ir šios failų sistemos variantų, ir daugelis iš jų jau tarpusavy ne visai susiderina. | |||
Be UFS, yra ir krūva kitų failų sistemų, sukurtų specialiai įvairioms didesnėms UNIX versijoms ar šiaip specifiniams poreikiams. Daugelis iš jų pasižymi kokiais nors ypatingais gebėjimais - pas vienas gaunasi perteklinis patikimumas, pas kitas - kokius porą kartų didesnis duomenų perdavimo greitis, pas trečias - dar kokios nors galimybės. | |||
Kitaip tariant, čia nėra kaip su [[Windows]], kur arba kažkokia [[FAT]], arba [[NTFS]]. Čia tų sistemų yra gyvas galas. Va kažkiek populiariausių: | |||
* UFS (Unix File System) - klasikinė UNIX failų sistema, palaikoma praktiškai visų rūšių UNIX sistemų, netgi labai senų, tiesa, su išlygomis ir modifikacijomis | |||
* ext2 - klasikinė [[Linux]] failų sistema, būdavo senose Linux versijose | |||
* ext3 - atnaujinta, žurnalizuojanti failų sistema, naudojama daugumoje dabartinių [[Linux]] sistemų | |||
* ext4 - dar labiau atnaujinta Linux failų sistema, kuri dar nelabai naudojama | |||
* Btrfs - [[Oracle]] sukurta failų sistema, skirta duomenų bazių serveriams, kur gali būti faktiškai neribotos duomenų apimtys ir nuolat papildomi ar kaitaliojami diskai ar poreikis duomenų atstatymui į kadaise buvusią būseną. Naudojama didelėms duomenų saugykloms. | |||
* HAMMER - [[DragonFly BSD]] sistemoms skirta didelio našumo 64 bitų failų sistema, kuri tipo reklamuojama, bet niekas ja kol kas per daug netiki. | |||
* JFS (Journaled File System) - klasikinė žurnalinė failų sistema, sukurta [[IBM]] ir pradžioje skirta [[AIX]] sistemoms, itin didelio patikimumo. | |||
* VFS (Veritas File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Hewlett Packard]] ir naudojama [[HP-UX]] sistemoms, turinti nemažai visokių papildomų galimybių. | |||
* ZFS (Zetabyte File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Sun Microsystems]], naudota [[Solaris]] sistemoms ir pasižymėjusi faktiškai neribotais valdomų duomenų kiekiais | |||
* XFS (X File System) - žurnalinė failų sistema, sukurta [[Silicon Graphics]], naudota [[IRIX]] sistemose ir pasižymėjusi iki šiol niekieno neprilygtu, nenormaliu darbo greičiu (tiesa, neatspari elektros dingimams). | |||
Be čia pavardintų, yra ir dar gyvas galas kitų failų sistemų, bet jos mažiau žinomos, prasčiau palaikomos ar šiiap kokios nors neįdomios. Aišku, palaikomos ir tokios FS, kaip FAT ar klasikiniai NTFS variantai, bet nei vieni, nei kiti neturi pakankamų galimybių, kad normaliai galėtų laikyti UNIX failus. Taigi, tokios failų sistemos tėra palaikomos, bet nėra naudojamos, kaip pagrindinės. | |||
== UNIX katalogų ir failų hierarchija == | |||
Visos UNIX tipo operacinės sistemos yra labai lengvai atpažįstamos iš to, kokius katalogus turi ir kaip jie išdėstyti. Visa failų sistema susideda iš šakninio katalogo, kuris žymimas kaip tiesiog paskiras [[slešas]], nes jokie diskai čia neegzistuoja. Diskai, kurie būna pridedami, būna montuojami ant kokio nors šiaip katalogo ir atrodo kaip paprasti katalogai. | |||
Čia pateikiam tipinį katalogų medį, iš kurio aišku, kur kas yra UNIX failų sistemoje: | |||
: '''/''' - ''šakninis (root) katalogas'' | |||
:: '''/bin/''' - ''absoliučiai būtinos sistemos komandos, be kurių sistema negali veikti net minimaliame režime'' | |||
:: '''/boot/''' - ''failai, reikalingi sistemos pakrovimui, toks katalogas būna tik nedaugelyje UNIX sistemų'' | |||
:: '''/dev/''' - ''virtualus katalogas, kuriame yra įrengimai, t.y., virtualūs failai, iš kurių galima skaityti ar į kuriuos galima rašyti, taip bendraujant su įranga'' | |||
:: '''/etc/''' - ''sistemos konfigūracijos failai, patys įvairiausi'' | |||
:: '''/home/''' - ''žmonių, visokių vartotojų, tikrų jūzerių ar virtualių jūzerių namų katalogai'' | |||
:: '''/lib/''' - ''absoliučiai būtinos bibliotekos, be kurių sistema negali dirbti iš principo, netgi minimaliame režime'' | |||
:: '''/media/''' - ''katalogas, kuriame yra montavimo katalogai, naudojami keičiamiems USB stikams, diskeliams ir panašioms laikmenų nešmenų kišmenoms'' | |||
:: '''/mnt/''' - ''katalogas, kuriame yra montavimo katalogai, naudojami įvairiems papildomiems diskams'' | |||
:: '''/opt/''' - ''katalogas, naudojamas lokaliai instaliuotam softui - būna System V tipo sistemose, bet nebūna BSD tipo sistemose'' | |||
:: '''/proc/''' - ''gudresnėse UNIX sistemose esantis virtualus katalogas, kuriame yra visokia procesų informacija iš kernelio, naudojama visokiam hakinimui'' | |||
:: '''/root/''' - ''specialus asemeninis [[Rūtas|Rūto]] katalogas - t.y., priklausantis tik sistemos adminui'' | |||
:: '''/sbin/''' - ''specialūs utilsai, skirti sistemos pakėlimui ar panašiems specialiems, labai ribotiems ir sistemą veikiantiems tikslams'' | |||
:: '''/srv/''' - ''visokie servavimo duomenys, katalogas kartais pasitaiko System V tipo sistemose'' | |||
:: '''/sys/''' - ''beprasmis katalogas, kuris būna kai kuriuose Linux variantuose ir skirtas neaiškiems tikslams, kurių patys linuksistai negali paaiškinti'' | |||
:: '''/tmp/''' - ''specialus katalogas, skirtas laikiniems failams, kurie visi be skrupulų laikas nuo laiko ištrinami iš ten automatiškai ir visiškai visi'' | |||
:: '''/unix''' - ''ne katalogas, o vienintelis failas rūtinėje sistemoje, kuris gali būti - bet kartais jis gali vadintis vmunix, vmlinux, vmlinuz ar dar kaip nors panašiai'' | |||
:: '''/usr/''' - ''pagrindinis katalogas, kuriame guli visas sistemos softas, be kurio sistema gali išsiversti pradinėje startavimo stadijoje'' | |||
::: '''/usr/bin/''' - ''visos būtinos sistemos programos'' | |||
::: '''/usr/include/''' - ''developmento, programavimo ir panašiai headeriai'' | |||
::: '''/usr/lib/''' - ''visos būtinos sistemos bibliotekos'' | |||
::: '''/usr/libexec/''' - ''programos, kurios skirtos ne vartotojams, o kitoms programoms'' | |||
::: '''/usr/local/''' - ''visa tai, kas jau būtina ne pačiai sistemai, o ką vartotojas susiinstaliavo papildomai'' | |||
:::: '''/usr/local/bin/''' - ''vartotojo suinstaliuotos programos'' | |||
:::: '''/usr/local/lib/''' - ''vartotojo suinstaliuotos bibliotekos'' | |||
::: '''/usr/share/''' - ''visokie failai, kurie gali būti be pakeitimų perkeliami į kitas sistemas, pagrindinai visokie manualai, helpai, tekstai ir panašiai'' | |||
:: '''/var/''' - ''pagrindinis katalogas, kuriame guli visi sistemoje esantys duomenys, pradedant duomenų bazėmis ir baigiant serverių logais'' | |||
::: '''/var/log/''' - ''visokie logai'' | |||
::: '''/var/mail/''' - ''pašto dėžutės'' | |||
::: '''/var/spool/''' - ''failai, kurie spausdinami į printerius ir panašiai'' | |||
::: '''/var/src/''' - ''nesukompiliuotų programų pradiniai tekstai'' | |||
::: '''/var/tmp/''' - ''dar vienas laikinų failų katalogas, kuris trinamas automatiškai, bet nebūtinai taip pat pilnai'' | |||
Iš esmės, normalus UNIX sistemų [[adminas]] šituos visus katalogus turi žinoti daugmaž atmintinai ir juose susigaudyti, nes kitaip bus jovalas. Tai todėl, kai paskui adminas pamato kokią nepažįstamą OS ir joje pamato tokius katalogus, tai jau išsyk būna aišku, kad ta OS yra akivaizdžiai UNIX ir kad tenai bus koks nors [[shell]] ir, deja, baisusis editorius [[Vi]]. | |||