Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Zelda CD-i žaidimai
 |
| Gamintojas: Animation Magic
|
| Leidėjas: Philips Interactive Media
|
| Platforma: CD-i
|
| Išleidimo data: 1993
|
| Žanras: Platformeriai
|
| Kalba: Anglų
|
| Žaidėjai: Vienas žaidėjas
|
| Tinklalapis: Neegzistuoja
|
Nuo 1993-ių iki 1994-tų, Animation Magic (kurėjai) ir Philips Interactive Media (leidėjai) parodė visam pasauliui savo tris, su žaidimų serija „The Legend of Zelda“ praktiškai nesusijusius šedevrus, išleistus CD-i formatu: „Linkas: Blogio veidai“, „Zelda: Gamelono burtų lazda“ ir „Zeldos nuotykis“, nors visus trys dažnai tiesiog vadina „Zelda CD-i“. Pirmi du geimai yra žinomi, kaip, jei ne vieni blogiausių pasaulio žaidimų, tai bent vieni blogiausių Zeldos Legendų žaidimų. Trečias yra mažiau žinomas, nes nei jis panašus į pirmus du, nei jį išvis kas nors žaidė.
Pirmi du esą dvimačiais RPG platformeriais. Pasak žaidėjų, kontroliuoti Linką ir Zeldą yra tas pats, kas girtai vairuoti Ladą Priorą ant ledinio kelio. O labiausiai išgarsėjo savo prastos kokybės katscenom, kurias ir dabar dažnai galima sutikti visokiausiuose memuose. „Zeldos nuotykis“ kontroliuojas truputi kitaip, nors vis tiek patirtis maždaug tokia pat prasta; žaidimo kamera danguje ir jokių platformerių jau nebėr.
Šie žaidimai neturėjo jokios komercinės sėkmės, o išpopuliarėjo tik dėl YTP mėmių. Egzistuoja 2024-tais vasario 14-tą išleistas dvasinis įpėdinis – „Arzette: The Jewel of Faramore“, turintis labai panašias katscenas bei geimplėjų. Jis skaitosi kaip iš tikrųjų geras CD-i žaidimas, nors ir buvo išleistas ant kompiuterių.
Blogio veidai ir Gamelono burtų lazda
Pirmas žaidimas pasakoja apie Linką, kuriam, iš pradžių, gan nuobodu karaliaus Harkiniano pilyje, kuo nepasitenkina karalius. Iš niekur nieko, ant skraidančio kilimo atvaro diedas Gvonamas, kuris sako, kad Ganonas užvaldė Koridajaus salą ir kad tik Linkas gali nugalėti niekšą. Linkas ir diedas nuskrenda iki salos, kur žaidimas ir prasideda.
Antras jau apie Zeldą. Karalius Harkinianas teigia jai, kad kunigaikštis Onkledas yra puolamas Ganono jėgų ir kad varys jam (Onkledui) padėt. Zelda susirūpina, bet tėvukas karaliukas sako, kad viskas bus okei. Tačiau po kelių savaičių nuo karaliaus vis dar jokių žinių, dėl ko Zelda liepia Linkui varyt rast karalių. Dėja Linkas neužilgo irgi prapuola, po ko Zelda nutaria varyt gelbėti visus kartu su savo prižiūrėtoja Impa.
Katscenos
CD-i Zeldos katscenos yra labai isiminančios dėl savo siurealistiškumo ir dažnai labai prastos animacijos. Animation Magic pasamdė kažkokį tais rusą Igorį Razbovą, kuris už kapeikas liepė savo animatoriams greitai ir efektyviai nupaišyti visokias katscenas. Tai paaiškina, kodėl jos visos tokios trumpos ir be daugelio detalių, tokių kaip fonas ar šėšėliai. Iš principo, rezultatas ir taip aiškus, katscenos keistai animuotos. Personažai tai kažkokie skysti, tai guminiai, o jų judėsiai ir anatomija neturi nieko bendro su žmonija. Netgi ALttP ir tai atrodo natūraliau nei anas kliedesys.
Populiarūs memai
Zelda CD-I žaidimų katscenos, kaip jau mynėta, gan keistos. Tokios keistos, kad momentais yra net labai įsiminančios. Tokie momentai dažniausiai patenka į mėmes ir jūtubės šūdus (angl. YTP). Dažniausiai tai yra frazės, bet retkarčiais legendiniais tampa net patys veikėjai:
- „Mah boi!“ – tai pirmasis karaliaus Harkiniano sakinys, kurį tasai pasakė „Blogio veiduose“. Mat, žmonėms labai patiko, kaip karalius ištarė frazę „mano berniuk,“ nuo ko vargšas buvo vos ne dažniausiai atsidūręs YTP vaizduose. Neretai ir neoficialiai laikomas CD-I Zeldos ikona.
- „After you've scrubbed all the floors in Hyrule...“ – dar viena Harkiniano frazė, bet šį kart iš „Gamelono lazdos“. Dažniausiai žodžius „scrubbed“ ir „floors“ pakeičia į ką nors kitą, neretai ką šlykštaus.
- Moršas – arba Moršu. Jis esą bene žinomiausias šių dienų CD-I Zeldos veikėjas. Ne žiurint į tai, kad šis vyriškis pardavėjas turi tik dvi frazes visame žaidime, tapo žaidėjų ir šiaip mymėrių favoritu. Galima skaityti, kad iš visų mėmių išliko ilgiausiai ir ne tik neprarado populiarumo, bet įgijo jo dar daugiau. Jo populiarumą neapėjo net Lietuviški Įgarsinimai, kurie dubliavo jo vienintelias dvi katscenas.