Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Ribinė erdvė

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Jump to navigation Jump to search
Klasikinis liminalinių erdvių atvejis - koridorius iš Stanley Kubrick filmo "Švytėjimas", sukurto pagal Stephen King novelę. Nenormaliame koridoriuje kartais vyko keistos haliucinacijos. Netgi nuotraukoje, kuo ilgiau žiūri į šitą koridorių, tuo labiau su juo kažkas nelabai tvarkoj.
Čia toksai namas su tokia erdve, kur jūs geriau nenorite tapti personažu tame filme apie kurį čia nuotraukoje jums Alfred Hitchcock kažką rodo. Jau iš namo išvaizdos galite suprasti, kad nebus tenai kažko normalaus.

Ribinės erdvės ar Liminalinė erdvė (angl. Liminal space) yra vietos, atrodančios kažkaip nerealiai ar net klaikiai, kartais sukeliančios nostalgiškus jausmus. Nuo jų vis kyla jausmas, kad kažkas čia ne taip. Dažnai tai sukelia tas faktas, kad nuo tų vietų tikimasi, kad bus žmonių ar atitinkamų objektų ar dekoracijų, arba garsų, tačiau nei to, nei ano nėra, kas ir sukelia tą lengvą šiurpumą. Ši estetika išpopuliarėjo kažkur 2019-tais metais, labiausiai nuo užkambarių (angl. The Backrooms).

Erdvės ribiškumas gaunamas iš to, kad ji yra lyg ir kažkaip paslėptai netikra, kaip ir jungianti šitą pasaulį su kažkokia alternatyvia realybe, kuri yra kažkur kitoje šitokios erdvės pusėje. Tačiau pojūtis būna sunkiai nusakomas ir niekas negali pasakyti, kas gi su šita erdve išties negerai.

Kai kurie iš tipiškai liminalinių erdvių atvejai buvo seniai atrasti gerų režisierių, kurie tyčia sukurdavo keistai netikroviškus vaizdus filmuose. Tokie vaizdai išmušdavo žiūrovus iš įprasto suvokimo, o todėl labai sustiprindavo emocijas ir sukeldavo šiokio tokio sapnavimo pojūtį - t.y., taip vadinamą derealizaciją. Šiais efektais naudojosi tokie pagarsėję režisieriai, kaip Stanley Kubrick, David Lynch, Alfred Hitchcock ir nemažai kitų.

Kartais tam ribinės erdvės įspūdžiui sustiprinti ar išgauti naudojamos ir optinės iliuzijos. Tų iliuzijų buvimas gali labai iškreipti erdvės pojūtį. Tačiau kai kada erdvės nenormalumas gali atsirasti ir be optinės iliuzijos.

Alfred Hitchcock tą keistų erdvių efektą kadaise dar ir išplėtė įdomiais dinaminiais vizualiniais efektais, kai tuo pat metu vaizdas ir artėja, ir tolsta, dėl ko žiūrovams kai kuriais momentais kildavo išvis keistas apsvaigimo pojūtis.


Dar žr.