Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Mėnuo

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Mėnuo - toksai laiko tarpas, iš kažkiek dienų ir savaičių. Įdomumas vienok toksai, kad nors metai visada susideda iš 12 mėnesių, patys mėnesiai susideda iš visai nerišlaus skaičiaus dienų - nuo 28 iki 31.

Dienų skirtumai mėnesiuose

Kas dar įdomiau, tai bent jau sumažinti tuos dienų skirtumus būtų įmanoma skirtingiems mėnesiams, kad bent truputį mažiau būtų painiavos, tačiau kadaise kažkokie senovės žyniai, tuos mėnesius kūrę, matyt arba buvo absoličiai marginalūs nemokšos, arba buvo apsiriję narkotikais, dėl to kažkaip neapsiskaičiavo. O gal tiesiog šiaip sau šposą sugalvojo padaryti.

Viskas akivaizdu: kaip žinia, metuose yra 7 mėnesiai po 31 dieną, 4 mėnesiai po 30 dienų ir Vasaris, kuris dažniau turi 28 dienas, bet kartais - ir visas 29. Ir būtų galima tuos ilgesnius mėnesius patrumpinti ir pavienodinti su kitais mėnesiais Vasarį, bet kad jau matyt niekas to jau nedarys, nes visi su tuo absurdu susitaikė.


12 arba 13 mėnesių metuose ir kitokie kalendoriai

Senais laikais toje pačioje nevispročių apgyventoje Senovės Romoje, katra tų kalendorinių problemų tiek prikūrė, buvo dar ir tryliktas mėnuo - Mercendonijus. Nes anie taip painiojosi dienų skaičiavime, vis kažkur pamesdami dienas, kad jiems net nepakako Vasario, norint metus suvienodinti.

Kita vertus, žydai, katrie perėmė kalendorių iš romėnų, kažkaip panašiai elgiasi iki šiolei, nes turėdami ir vieną mėnesį, kuriame dienų skaičius skirtingas, dar kas kelis metus vieną mėnesį prideda papildomai: pagal kalendorių jiems gaunasi taip, kad kai kuriais metais paskutinis metų mėnuo Adaras kartojasi du kartus.

Teisybės dėlei turim visgi pasakyti, kad pas žydus mėnuo būna iš 29 arba 30 dienų, todėl toksai kalendorius turi ir privalumų, nes bent jau dienų ir savaičių skaičių svyravimai mėnesiuose gaunasi mažesni, patogiau laiką planuotis. Ypač turint omeny, kad Mėnulio mėnuo yra 29 su puse dienos - gaunasi taip, kad tiesiog danguje matai kalendorių, pagal kurį gali nuspėti, kelinta mėnesio diena.

Dar čia vertėtų prisiminti ir anokį prancūzų kalendorių, kurį išrado XVIIIa. pabaigos protokomunistai, tais laikais vadinęsi žirondistais ir jakobinais. Šieji sugalvojo, kad mėnesiai turi būti 30 dienų ilgio, po 3 10 dienų ilgio savaites mėnesyje (vadinamąsias dekadas), tačiau visvien 12 mėnesių metuose. Tai gavosi, kad kelios dienos metuose atliko, o liaudis buvo labai pikta dėl pailgėjusių savaičių, nes savaitgalių gavosi per mažai. Kita vertus, Naujieji Metai pagal tą kalendorių buvo Rudens lygiadienį, tad gal ir normaliau.


Savaičių skaičius mėnesyje

Bet kad nebūtų čia maža, tai su savaitėmis yra dar geriau: šios yra trumpesnės, jų skaičius metuose daugmaž vienodas, dienų skaičius savaitėje - visad tas pats, tačiau mėnesyje priklausomai nuo to, kaip tos savaitės išsidėlios ir nuo to, kaip jas skaičiuosim, jų gali būti nuo 3 iki 6.

Štai pažiūrėkim, pavyzdžiui, 4 savaites sudėjus, gaunasi 28 dienos. Bet jei mėnesio pirma diena yra kokios nors savaitės antradienis, o patsai mėnuo yra 31 dienos ilgio (t.y., ilgiausias įmanomas), tai gaunasi, kad pilnoms savaitėms telieka 31-6=25 dienos. О į jas tesutelpa tiktai 3 pilnos savaitės.

O visai kitaip gaunasi, jei skaičiuosime apskritai, kiek savaičių į mėnesį pakliuvo, tai čia gali gautis visos 6: 28 dienos pilnoms 4 savaitėms ir dar mėnesio pradžioje bei pabaigoje - po galiuką iš kitų savaičių.

Nors visgi reikia pasakyti, kad dažniausiai mėnuo visvien būna maždaug 4 savaičių trukmės.


Mėnesių pavadinimai

Skirtingai nei kitos tautos, Lietuva turi savus mėnesių pavadinimus, todėl dažnas lietuvis visiškai nesigaudo mėnesiuose pagal kokius nors anglus ar rusus. Taip buvo ne visada, nes senais laikais lietuviai mėnesius užvadino tais pačiais lotyniškais pavadinimais, kilusiais iš Senovės Romos, tačiau kokie tai lietuvybės skleidėjai kartą nutarė padaryti viską savaip.