Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Liuizitas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Liuizitas - taigi amerikonų išrastas chemikalas, toksai visai vykęs cheminis ginklas, kurį anie ruošėsi labai smarkiai panaudoti I Pasauliniame kare, kaip atsaką vokiškam ipritui, tačiau kažkaip nesugebėjo suspėti, tai taip ir nepanaudojo, nors jau 1918 metais nemažai jo buvo prisigaminę.

Savo puikiomis poveikio savybėmis liuizitas labai artimas ipritui, tačiau turi kokių tai skirtumų: tai arseno junginys, o šiems labai būdingos dirginančios savybės. Taip kad liuizitas čia yra kaip kuo negeras: vos juo kažkur kažkas užteršiama, anasai sukelia baisų gerklės perštėjimą, čiaudulį, kosulį ir panašius pojūčius, tai kareiviai gali sureaguot. O tai nelabai gerai, nes tada jie greitai užsimes dujokaukes, o ir šiaip puls kur nors slėptis ir pabėgs iš užnuodytos teritorijos, todėl gali nepakankamai apsinuodyti ir nenumirti.

Užtat yra ir gera savybė: kai ipritas smirda česnakais ir garstyčiomis, tai liuizitas labai skaniai kvepia pelargonijomis ir geranijomis, kaip kokie kvepalai senoviniai ir malonūs, taip kad šitai pradžiugina žmones.

Dar reikia pasakyti, kad liuizitas yra savotiškai unikalus: jis yra baisiai primityvus junginys - chlorvinildichlorarsenas, kitaip tariant, ClCH=CH-AsCl2, o visi už jį sudėtingesni arseno junginiai mažiau kenksmingi. O vat su kitais cheminiais ginklais tai dažniausiai būna atvirkščiai, nes sudėtingesni chemikalai būna geresni.

Užtat liuizitas dar ir tą savybę turi, kad gamtoje kai yra, tai kai suyra, tai palieka paskui daugybę arseno. Tiesa, vat reikia pasakyti dar gerumo yra iš to tame, kad su vandeniu jis reaguoja greitai ir suyra daug greičiau, ne taip kaip ipritas, kuris beveik niekaip nereaguoja. Užtat dabar Baltijos jūroje kai kuriose vietovėse yra aptinkami didžiuliai kiekiai arseno, tai visi žino, ką šitai reiškia. Tai reiškia, kad jau daug cheminių bombų suiro. Todėl visi žino ir tai, kad ipritas irgi jau sklinda...


Liuizito poveikis

Nors liuizito ir iprito poveikiai daug kuo ir panašūs, bet liuizitas turi ir savų privalumų: štai prasiskverbia per odą greičiau, o ir pūslės ima rastis ne praėjus kelioms valandoms ar netgi parai, o labai greitai. Taip greitai, kad jau po minutės-kitos, ten kur liuizito pakliuvo, oda ima raudonuot, skaudėt ir tinti, o po pusės paros jau pūslės visokios ima lįst.

Bet užtat ir užgyja greitai, taip kad jei kareivis nenumirs, tai po savaitės jau atsiras gijimo požymiai, o po keturių savaičių bus jau pakankamai sveikas, kad vėl galima būtų į mūšį leist, kad vėl dozę chemijos gautų. Aišku, jei kokia infekcija ten neįsivels.

Betgi vėl gi, liuizitas daug lengviau ir giliau prasiskverbia per odą, taip kad randai nuo jo pasilieka daug gilesni. Vat nuo iprito tai tik keli milimetrai odos nusiranduoja, o vat nuo liuizito - tai ištisi mėsos gabalai išvirsta.

O dar geriau liuizitas veikia mišiniuose su ipritu, nes vienas kito poveikį abudu sustiprina tiek, kad jų mišinys kokius porą-trejetą kartų efektyvesnis gaunasi.