Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Lisp

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką

Lisp - tokia senovinė senovinė ir labai nesąmoninga programavimo kalba, nes normalūs žmonės ja programuoti negali, kadangi joje visiškai viskas yra atvirkščiai negu turi būti. Tai dėl to atvirkštumo jokiems normaliems programuotojams smegenys taip neperskikreipia, tai jie šita kalba nieko programuoti negali.

Iš Lisp išsivystė tokia Scheme kalba bei gyvas galas visokių kitokių Lisp variantų, kurie visi tarpusavy nesuderinami ir beveik nieko bendro neturi. Skirtingų Lisp variantų yra tiek ir jie tokie skirtingi, kad labai keistai atrodo, kad juos visus Lisp vadina. Tai panašiai kaip kas nors Basic kalbą vadintų Fortran, JavaScript kalbą vadintų C kalba, o Ada ir Pascal kalbas vadintų Algol.


Lisp istorija ir tai yra šūdina kalba

Patys Lisp mylėtojai aiškina vis, kad Lisp yra labai sena ir istorinė, nes teoriškai aprašyta išsyk po Fortran, dar senoviniais 1958 metais. Gali būti, kad tokia nesąmoninga ir absurdiška ji tapo todėl, kad ją sugalvojo nieko bendro su kompiuteriais neturėję matematikai, kurie nieko neišmanė apie kompus. Tai tie matematikai prisiteoretizavo kažkokių lambda kalkulų su lenkiškomis notacijomis ir paskui sugalvojo, kad šitai gali būti programavimo kalba.

Savaime aišku, šitas kliedesys niekaip negalėjo dirbti jokiuose kompiuteriuose, nes jis buvo tiesiog kliedesys. Tai buvo netgi toksai kliedesys, kad netgi iki šiol niekas pasaulyje taip ir nesukūrė jokio normalaus Lisp kompiliatoriaus, nes jis toksai nesmoningas, kad netgi interpretatoriai pas jį stabdo katastrofiškai, o kompiliuoti išvis nesigauna.

Tai užtat pirmas dirbantis Lisp pasirodė išties visai ne 1958, o tiktai 1962 metais, o patys lispininkai paskui dar ne kartą skelbė, kad jie sukūrė esą kokį tai kompiliatorių, nors visi tie Lisp kompiliatoriai būdavo ne kas kita, kaip transliatoriai į pseudokodą, kuris paskui būdavo interpretuojamas.

Ir tuo pat metu tie lispininkai iki šiol dar aiškina, kad kompiliatorių darė dar anksčiau, bet vat kad anksčiau tebuvo kokie tai popieriai ir aiškinimai jų, kad jei gaunasi padaryti Lisp ant kompiuterių, nes gaunasi pertransliuoti lenkiška notacija užrašytus veiksmus į kompiuterio veiksmus. Čia mes jums tai rimtai ir nemeluodami sakome, nes būtent taip ir buvo - 1960 metais kažkuris iš tų Lisp kūrėjų paskelbė triuškinantį straipsnį, kad kompiuteriuose galima panaudoti steką, todėl galima ir Lisp padaryti. Lispo fanatai to straipsnio išleidimą sieja su Lisp realizacija, nes jeigu jau atrado kažkas, kad stekas būna naudojamas, tai reiškia, kad tai jau Lisp.

Trumpai tariant, jau galite iš to susidaryti vaizdą, kokie ufonautai tą kalbą kūrė ir paskui iki pat dabar vis bando naudoti. Pasakysime jums tik vieną faktą: per tokią daugybę metų iki šiol nėra jokių normalių programų, kurios būtų parašytos ant Lisp, išskyrus programas, kurias sau patiems rašo patys lispininkai ir paskui jie tomis programomis džiaugiasi ir labai pyksta, kai kiti tas jų programas vadina šūdais.

Gi kita vertus, kad jau visai neapvarinėt, tai reikia pasakyti, kad primityviame pavidale Lisp gali būti realizuotas ant neįtikėtinai primityvių kompiuterių ir visas tas interpretatorius gali būti toksai nykiai paprastas, kad ką nors paprastesnio ir įsivaizduoti sunku. Tai irgi yra dėl to, kad nukvakę matematikai visą tą kalbą kadaise suvedė į vos kelias operacijas, kurias jie tais lambda kalkulais ir vadina. Ir aišku, kad iš tokių nykių interpretatorių ir šiaip iš viso Lisp nėra jokios prasmės ir naudos.


Hello World ant Lisp

Čia jums štai pavyzdys, kur yra paprasta Hello World programa ant Lisp parašyta. Joje nesimato absurdiškų skliaustų makalynės, kuri niekaip nesusieina į jokias logiškas struktūras, bet jau tai, kad čia kažkokie nesąmoningi skliaustai yra, tai jau matosi:

(print "Hello world")