Kruvinasis mafijos maršrutas

Raudona spalva nusidažęs viršelis demonstruoja kažkodėl berods ne mafukus, o policijos specialų būrį, lyg sakydamas, nuo ko pabėgo mafija...

Kruvinasis mafijos maršrutas nusidriekė jau iš Lietuvos į užsienius, o jau ankstesne savo knyga visus pakraupinęs bei daugybės neapykantos sulaukęs Dailius Dargis kaip sako niekadėjai, sulaukė užuominų priberto karsto į namus, o paskui ir užpuolimų bei persekiojimų ne tik Lietuvoje, bet ir kažkur užsieniuose, kur priverstas slapstytis, pakolei naujoji knyga dar nepamatė knygynų.

Čia daugelis prisimint galėtų, kaip Feisbuke susiradę kngos gerbėjų puslapį, ėjo būriai visokių dibilų bei mafukų ir plūdosi, rašydami, kad suras autorių ir pamokys, nes Henrikas Daktaras nekaltai buvo atskleistas visai kitaip, nei savo paties knygoje. Taip Tikroji Daktarų istorija susilaukė pirkėjų bei skaitytojų ne tiktai tarpu tų, kas nuo nusikaltėlių nukentėjo, bet ir tarp tų, kas patys toje knygoje tapo nagrinėjamais veikėjais.

Štai ir antra knyga, reik manyti, atskleis dar daugiau visokių pavardžių, ypačiai, kai joje ir gaidjurginiai, tulpiniai bei Vilniaus brigada kaip reikalas bus panagrinėti su jų darytom visokiom aferom. Ir jau faktai šitai pagrindžia, nes pirmasis knygos rankraštis buvo pavogtas vidury baltos dienos, o paskui jau visokiais būdais autoriui buvo perduodamos įvairios žinutės.

Gi Pipedija čia retoriškai klausia: ar padės visuomenės demokratėjimui žinia, kad kas dešimtas lietuvis vienaip ar kitaip buvo susijęs su mafija? O gal gyventojai pasidarys jau sau išvadas, gavę užuominų apie tai, kur tie mafijos sukaupti pinigai nutekėjo, o kokie ten įvairūs mafijozai tapo politikais? Ar ateis arabų pavasaris ir į mūsų šalį, virsdamas demonstracijomis bei riaušėmis, kai visi sužinos, kas per veikėjai sėdi Seime ir už kieno pinigus mus pardavinėja?

O kiti gi jau dairos į FSB, su kuria siejamos įvairios bendrovės, dujos, benzinas bei pirmųjų Vilniaus gaujų suklestėjimas dar tais laikais, kai ta FSB tebesivadino KGB, o jos neformalūs bendradarbiai vaikščiodavo gatvėmis, apsitaisę montana džinsais, vakarais siūlydami kam nors pirkti plytą pavartėje - būtent tada ir buvo pirmosios Vilniaus brigados užuomazgos.

Kai dažnas, nei neskaitęs knygų, taria "valdžioje visi vagys", tai paskaitęs, gali ir ne tokių dalykų sužinoti.

Ištraukos iš knygos "Kruvinasis mafijos maršrutas"

Čia jums ištraukų parinkome, kad įsivaizduotumėte:

• Išsitraukę ginklus, sustatė kooperatyvo darbuotojus prie sienos. Kai tie pasakė, kad pinigų neturi, nes juos išvežė kiti, vyr. leitenantas Aleksejevas liepė šaudyti. Aplinkinių namų gyventojai pranešė į miliciją, tačiau ši atvažiavo tik po kelių valandų, surado 5 lavonus, gulinčius prie išvartytų plastmasės ruošinių. Vėliau tas pats Aleksejevas buvo sugautas Lenkijoje, bandantis parduoti 2000 vienetų Makarovo pistoletų
• Ar prostitutės sugebės patenkint užsieniečius, tikrindavo labai paprastai: su šunimis. Jei ir taip praeidavo, tai reiškia kad darbui tinkamos. O kad nesugalvotų pabėgti į užsienį, visas patikrinimo scenas nufilmuodavo. Tokias naktines plaštakes ir leisdavo į "Lietuvos" viešbučio valiutinį barą. Kadangi mergužėlių paieška ir atranka KGB užsiimti buvo sudėtinga, tai darbą pavesdavo tiems patiems "Montana" džinsus nešiojantiems jaunuoliams
• Ši Vilniaus gauja, kuri taip ir liko nesusemta, dabar turi gerą legalų mašinų remonto verslą. Jie taiso ir naudotas mašinas iš užsienio, ir visada turi bet kokių naudotų detalių. O jei detalių pritrūktų - garantuoja, kad gaus jų jau kitą dieną. Šio "verslo" organizatoriai gerai išmoko pamoką: vogtas mašinas reikia ne grąžinti savininkams, o kuo greičiau perdirbti ir išparduoti dalimis. Nors gaujos narius kas kelis metus policija pasodina į kalėjimą, į jų vietą išsyk ateina kiti, o firmos savininkai nesikeičia. Jie visada lieka nekaltais, nes nesikiša į įmonės reikalus, tačiau įmonė plečiasi ir neseniai atidarė filialą Klaipėdoje