Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Kioskas

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Gal ne visiškai tipinis pagal išvaizdą ir vienišumą, bet šiaip jau visiškai tipinis senų laikų kioskas, puikiai besirūpinantis aplinkinių rajonų troškulio apmaldymu.

Kioskas - kadaise buvo populiari, labai sėkminga ir efektyvi prekybos vieta, puikiai konkuravusi su didžiaisiais prekybos tinklais. Paprastai prekių pasirinkimas kioske būdavo nedidelis, dažniausiai - alus, cigaretės, kokie nors saldainiai, dar prezervatyvai, kramtomoji guma ir dar kokių nors niekučių. Kartu paprastai tokie kioskai atlikdavo ir dar kokių nors paslaugų, pvz., butelių supirkimą. Tokius kioskus puikiai atsimena seni perdylos, kurie gyveno apie 1990 metus.

Paprastai kioskų būdavo ne vienas, o keli - kur nors netoli autobuso ar troleibuso stotelės, sankryžos, didesnės perėjos ar panašiai. Keli kioskai - geras pasirinkimas, minimalios kainos ir mielas aptarnavimas. Kai kada būdavo ir taip, kad kažkuris kioskas būdavo geresnis už kitus - pvz., kur pardavėja-kioskininkė yra geresnė ar kur alus neprarūgęs.

Užtat dėl tokio tobulai parinkto asortimento bei nuostabiausio prisitaikymo prie būtent vietinės faunos poreikio, visada kioske būdavo galima rasti to, ko reikia, ir dar tuo metu kai reikia. Pvz., alaus kokią pirmą nakties, iš penktadienio į šeštadienį, nes visada kioskininkės žinodavo, ko žmonėms reikia ir kaip galima uždirbt.

Vienok paskui per Lietuvą parėjo kioskų naikinimo vajus, dauguma iš jų buvo uždaryti esą dėl estetinių sumetimų, atimtos jų vietos, kiti uždaryti dėl to, kad pernelyg jau apie juos sukdavosi vietiniai chroniai. Formaliai buvo netgi įvestas kažkoksai keistas reikalavimas, kad kioskų negali būti, o gali būti tik paviljonai, į kuriuos turi būti galimybė užeiti, nes prekiauti esą galima tik patalpoje. Tai kioskai įsirengdavo netgi ir metro didumo patalpėlę klientui užeiti, bet ir tai nepadėdavo - visvien valdžia uždarydavo. Gudresni gi visgi suprato, kad pagrindinė masinių uždarinėjimų priežastis - labai jau sėkmingas smulkaus lygio konkuravimas su didelėmis parduotuvėmis.

Galų gale teliko tik vienas-kitas kioskelis, prekiaujantis kokiomis nors daržovėmis ar spauda, nes šitokie prekybtinkliams konkurencijos jau nebesudarė.