Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia durnapedija! Nusišnekėjimų šventovė!

Šūdas(materija)

Iš Pipedijos - durniausios enciklopedijos.
(Nukreipta iš Šūdas (materija))
Peršokti į: navigaciją, paiešką
Irgi vat panaudojimas šūdo...

Šūdas ar šiaip išmatos - vienas iš straipsnių, kurį itin kontribiūtina vikipedijos dalyviai. Jie ten deda daug daug visokių nuosavo šūdo nuotraukų, su tuo pretekstu, esą tai enciklopedija ir mokslas, todėl šūdas turi būti visapusiškai ir detaliai fotografuojamas, pvz., "raitytas šūdas", "skystas šūdas", "sudžiūvęs šūdas", "nesuvirškinto maisto likučiai šūde" ir t.t..

Sakydami žodį šūdas nebūtinai omeny turime tą šūdą, kur iš užpakalio išlindo, tiesiog šūdas - labai plati sąvoka, kuria galima įvardinti beveik bet ką. Pvz.: "Kas per šūdas ten įvyko? Na žinai, tas šūdas, kur nuotraukas daro...". Arba pvz., pamato kokius nors saldainius kas nors ir sako, beragaudamas: "Kas čia per šūdai? Hmmm... Pasirodo, skanūs!"

Pipedija laikosi padorumo ir moralės principų, todėl mes čia savo šūdo fotkių nedėsim.


Šūdas kulinarijoje ir medicinoje

Jau nuo priešistorinių laikų rudasis šūdas buvo naudojamas žmogaus mitybai paįvairinti. Šūde gausu acetono ditrimalio, amoniako nitrato, anglies sulfito, dinukleutino rūgšties, vitaminų Z, J, B, todėl reguliariai vartojant šūdą sumažėja rizika susirgti hepatitu B, anoreksija ir cholera. Žmonėms, kenčiantiems nuo plaukų slinkimo rekomenduojama du kartus per dieną išsitrenkti plaukus su puse viedro šviežių išmatų.

Iš šūdų galima pagaminti begalę įvairių valgių. Nesvarbu, ar šūdas dar garuojantis, ar trijų metų senumo, vis tiek įmanoma iš jų pasigaminti pilnaverčius pietus, kadangi šūdas dėl savo unikalios cheminės sudėties ilgiau nei bet kuris kitas maisto produktas išlaiko savo geriausias savybes. Iš ką tik pašikto šūdo rekomenduojama virti pienišką šūdų sriubą: į šviežiai primelžto pieno pusviedrį prikakojama ir viedras užkeliamas ant įkaitintos vyryklės. Nuolatos maišant įdedamos kelios česnako skiltys ir, jeigu turime, stambiai tarkuotų cukrinių runkelių. Nerekomenduojama dėti medaus, nes jau nuo seno žinoma, kad šaukštas medaus visą šūdų cisterną sugadina. Nuolatos maišyti, kol užvirs ir sriuba pasidarys balsvai rudos spalvos.

Jeigu betvarkydami seną palėpę radote senų kačių, žiurkių, ar savo paties kadaise pašiktų ir užmirštų šūdų, neskubėkite išmesti. Atsargiai surinkite visus senus šūdus (būkite labai atsargūs su senais šūdais kurie ilgą laiką išbuvo sausose patalpose, nes jie būna labai trapūs ir smarkiai dulka, todėl netyčia įkvėpę šitų šūdų dulkių rizikuojate susirgti pačiu šūdiniausiu plaučių vėžiu koks tik begali būti, kurio vienas iš simptomų yra nevalingas ir nepagydomas gleivėtų šūdų varvėjimas pro burną ir nosį) ir supilkite juos į sloiką. Tada sugrūskite su grūstuvu ir gausis kulinariniai šūdų milteliai - diamerdas, kuriuos galima naudoti vietoj tirpios kavos arba apibarstyti šviežiai iškeptą pyragą ar kugelį.

Taip pat šūdas gali pasitarnauti kaip įdaras koldūnams, cepelinams ar žemaitiškiems blynams.

Paukščio šūdas

Dar žr.

Čia dar buvo kažkoks linkas į kažkokią Pedivikiją, kur visų rūšių šūdų nuotraukos, bet mes ištrynėm, nes lankytojai pradėjo grąsinti mums kad mus išpis naxuj.