Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!


Virtuali realybė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Jump to navigation Jump to search
7 eilutė: 7 eilutė:
Dar sako kai kurie vieną labai svarbų dalyką: ar atsimenate, kaip prieš kažkiek metų kažkokioje keistoje įstaigoje jums kažas lyg ir visai nekaltai davė pasibandyti virtualiosios realybės akinius? Atrodė pradžioje, kad visai nieko, bet ar tikrai atsimenate, kaip juos nusiėmėte? Panašu, kad ir dabar su jais vis dar esate, tiesa?
Dar sako kai kurie vieną labai svarbų dalyką: ar atsimenate, kaip prieš kažkiek metų kažkokioje keistoje įstaigoje jums kažas lyg ir visai nekaltai davė pasibandyti virtualiosios realybės akinius? Atrodė pradžioje, kad visai nieko, bet ar tikrai atsimenate, kaip juos nusiėmėte? Panašu, kad ir dabar su jais vis dar esate, tiesa?


[[Vaizdas:Sensorama.jpg|thumb|400px|right|Sensorama - vienas iš realių 3D realybės prototipų, labiausiai išvystyta senų laikų trimačio kino sistema]]


== Virtualios realybės istorija ==
== Virtualios realybės istorija ==
40 eilutė: 41 eilutė:


Karinės sistemos gana stipriai integravosi su realybe, pvz., dar [[1979]] JAV kompanija McDonnell-Douglas sukūrė pirmą išplėstos realybės šalmą naikintuvų pilotmas. Tokio šalmo esmė buvo ta, kad plikomis akimis matomą vaizdą pilotui papildydavo per kameras matomi papildomi vaizdai, pvz., [[radaras|radaro]] parodymai, raketų taikiklis, kompiuterio paskaičiuotą patrankėlės sviedinių trajektoriją atspindintys taikikliai, informacija apie tai, kad taikinys pagautas ir galima leisti raketą ir taip toliau. Šitų šalmų dėka lakūnų efektyvumas oro mūšiuose išaugo kokius porą, o gal ir daugiau kartų.
Karinės sistemos gana stipriai integravosi su realybe, pvz., dar [[1979]] JAV kompanija McDonnell-Douglas sukūrė pirmą išplėstos realybės šalmą naikintuvų pilotmas. Tokio šalmo esmė buvo ta, kad plikomis akimis matomą vaizdą pilotui papildydavo per kameras matomi papildomi vaizdai, pvz., [[radaras|radaro]] parodymai, raketų taikiklis, kompiuterio paskaičiuotą patrankėlės sviedinių trajektoriją atspindintys taikikliai, informacija apie tai, kad taikinys pagautas ir galima leisti raketą ir taip toliau. Šitų šalmų dėka lakūnų efektyvumas oro mūšiuose išaugo kokius porą, o gal ir daugiau kartų.
== Virtualios realybės proveržis ==
Apie [[1980]]-[[1990]] metus įvyko realus virtualios realybės proveržis. Daugelis sistemų buvo vis dar kartinės, tačiau į reikalus įsijungė [[NASA]], ėmė steigtis vis geresnės kitos firmos, o galų gale atsirado ir [[Silicon Graphics]] kompanija, kuri dabar darosi užmiršta, nes tiesiog štai taip vat užsimiršo. Link [[1990]] šita firma sukūrė ne tik kad specializuotus grafinius kompiuterius, bet ištisas sistemas trimatės realybės modeliavimui ir darbui su virtualia erdve. Reikalus finansavo NASA, o [[SGI]] tiesiog darė aparatūrą ir didelę dalį programavimo darbų.
Apie tą laiką, [[1982]] metais atsirado ir pirmas [[kino filmas]] apie virtualią realybę - jis vadinosi [[Tron]] ir šiuolaikiniu supratimu buvo visiškai lievas, nes visas trimatis pasaulis jame buvo labai jau prastas, iš kažkokių linijų. Bet filmas buvo apie tai, kaip koksai tai [[hakeris]] pakliuvo į [[kompiuteris|kompiuterį]] ir ten kažkaip... Nu, nesvarbu, patys pažiūrėkit, kad ir dėl istorinių priežasčių. Filmą nesunku rasti internetuose.
Bene didžiausi tyrimai vyko [[NASA]] laboratorijose, kuriose apie tą laiką ėmė rastis vis galingesni [[kompiuteriai]], o ir [[superkompiuteriai]], skirti trimačiam modeliavimui. Ir štai tenai ir buvo realizuotas pirmas trimatis pasaulis, kur ir buvo ta [[Alisa stebuklų šalyje]]. Kaip kažkuriais metais rašė "Scientific American" žurnalistas, kuriam viską parodė - užmovė ant galvos kompiuterinius akinius, įjungė vaizdą - ir jis atsidūrė kitame pasaulyje, kažkur kambaryje, kur už stalo sėdėjo visi tos knygos personažai ir gėrė arbatą. Tie personažai ėmė su juo kalbėtis, pasiūlė jam [[arbata|arbatos]], tasai pabandė prie jų prisijungti, žengė kelis žingsius ir nugriuvo.
Tai liūdniausia to dalis buvo, kad visa ta Alisos sitema taip ir dingo, nes dėl slaptumo jokių skrynšotų niekas daryt neleido, vaizdas neišliko ir [[internetai|internetuose]] to kažkaip nebėra.
Bet o tačiau kaip tik apie tą laiką atsirado [[geimai]] su trimate erdvės simuliacija. Ir nors tie geimai būdavo žaidžiami be jokių trimačių akinių, labai nedaug iki to ir tetrūko - pirmiausiai [[1992]] atsirado [[Wolfenstein 3D]], o paskui - vienas po kito ėmė rastis [[Doom]], [[Duke Nukem 3D]], [[Quake]] ir kiti. Ir gavosi taip, kad programinę tos virtualios realybės dalį labiausiai išvystė visokios žaidimų kompanijos.
== Virtuali realybė internetuose ==
O dar paskui atsirado tie visokie internetai, o galų gale ir [[VRML]] kalba, kurią sugalvojo, atrodo, ta pati [[SGI]], su paprastu tikslu - kad galėtų rastis visokie interneto puslapiai, tik kad ne kaip puslapiai, o kaip trimatė realybė. Kokiais [[1997]] metais visi apie tai ir tekalbėjo, kad štai jau [[HTML]] era po truputį nueis į praeitį, o visi pradės naudotis trimačiais akiniais ir skraidyt po trimates erdves, ir visi portalai ir naujienos bus išties panašiai, kaip kokios tai [[parduotuvės]] ar panašiai, kur galima bus užeiti, kažką daryti ir taip toliau.
O bet tačiau niekas taip ir neišplito, nes naudotis tais trimačiais puslapiais buvo siaubingai nepatogu. Taigi, nors apie [[1998]] metus VRML pluginai buvo tiesiog must-have kiekvienai [[naršyklė|naršyklei]], taip pat svarbūs, kaip koksai [[PDF]] palaikymas, tai jau apie [[2000]] tų pluginų neliko, o dar po kelerių metų tą kalbą išvis visi užmiršo.
Užtat per tą laiką atsirado galimybė masyviai žaisti internetuose visokį [[Quake]], o paskui ir kitus [[geimai|geimus]], ir galų gale ėmė rastis visokie [[Roblox]], [[Minecraft]] ir taip toliau, kur gali begalės žmonių būti, ir tenai jau galimybė ir naudotis visokiais trimačiais akiniais. O ir trimačiai akiniai supaprastėjo - jie dabar pasidaromi iš paprasčiausio [[mobiliakas|mobiliako]], įkišamo į pigią dėžutę su okuliarais. Taip kad įsigyti virtualios realybės sistemą galima kaip vos kelis ar kelioliką eurų kainuojantį priedą mobiliakui.
Bet visgi, kaip ir verta būtų tikėtis, bene vieninteliais galų gale tą realybę pritaikė [[pr0n]] industrijos atstovai, kurie ėmė gaminti produkciją, skirtą [[fapinti|fapinimui]]. Štai taip eilinį kartą žmonijos progresas nuėjo [[bybiop]] ar tai [[pyzdon]] labiausiai tiesiogine to žodžio prasme.






[[Category:Reiškiniai]]
[[Category:Reiškiniai]]