Valiaus plaukai

Valiaus plaukai — viduramžiais vienuolių-riterių hospitaljerų iš netikėlių atkovota krikščionių relikvija. Saugoma stikliniame trilitriniame slonike Natalijos Semionovos vardu įregistruotoje, šunų kirpykloje-biliardinėje Jeruzalės rajone Vilniuje.

Legenda

Pasak visokiausių mitų ir prasimanymų relikvijos istorija prasideda krikščionių persekiojimo Romoje laikais. Pagonių romėnų uždaryti į Koliziejaus rūsius ir laukdami neišvengiamos mirties arenoje, nelaimingieji ištisas dienas praleido be ėdesio. Jų dvasinis vadeiva Valius (it. pilnas vardas – Valentino) prisiminęs Kristaus stebuklą su žuvies padauginimu pabandė padaryti analogišką ritualą. Deja, nepavykusio triuko suerzinti likimo broliai buvo negailestingi. Palaikę jį įžeidimu atsikeršijo nukipdami vešlias Valiaus garbanas. Pasak 155-ojo šventojo Kristupo laiško garliaviškiams įvyko stebuklas. Nukirpti plaukai, kaip gyvsidabrio lašai sulipo į krūvą ir virto angelu-monstru Čiubaka [1]. Tik akimirką pabaisą sargybiniai apsimyžo iš baimės ir išsilakstė. Krikščionys buvo išlaisvinti, o jų gelbėtojas buvęs keliaujančio cirko artistas Valius paskelbtas šventuoju. Dar ilgai po vienos ar kitos taurelės bendražygiai erzindavo Valių šmaikščiais žodžiais „ne plaukus tau reikėjo nurėžti“.