Sviestinė kurva: Skirtumas tarp puslapio versijų

982 pridėti baitai ,  18:24, 6 birželio 2012
nėra keitimo aprašymo
S
 
(nerodoma 9 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų)
1 eilutė: 1 eilutė:
'''Sviestinė kurva''' - tai tokia sovietžmogė, katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio.  
[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.JPG|right|thumb|300px|Būrelis susenusių sviestinių kūrvų džiovina savo kanopas, bo šiais laikais jau apsukrumas nepadės]]
'''Sviestinė kurva''' - tai tokia [[sovietžmogis|sovietžmogė]], katra apsileidusi, aptukusi, riebaluotais plaukais. Nieko nuostabaus, sovietmečiu dauguma moterų būdavo nesusitvarkiusios, apsileidusios, nes rūpintis savo išvaizda galėjo tik ponios iš „supuvusio“ kapitalistinio pasaulio ar šiaip nomenklatūrininkų žmonos.


Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu".
Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios.


Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja Renata Šerelytė savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“ (Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008).
Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.
 
Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>.
 
Turim pastebėti, kad toji aiškiai nemoka lietuvių kalbos: žodis [[kūrva]] yra rašomas su [[ū]] ilgąja, taip kad [[beraštystė]] čia atvira arba kažkoks citavimas neteisingas.
 
 
{{References}}
 
[[Category:Keiksmažodžiai]]
[[Category:Tipažai]]
[[Category:Viskas]]
636

pakeitimai