636
pakeitimai
Sviestinė kurva: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 3 eilutė: | 3 eilutė: | ||
Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios. | Tuo tarpu gi normalios moterys turėdavo arti nuo ryto iki vakaro, o paskui vakare stovėti eilėj, kad ko nors nusipirktų, o paskui dar namuose rankomis drabužius plaut ir valgyt daryt, nes skalbiankių nebūdavo, mikrobangių nebūdavo, mieste valgis būdavo šlykštus ir nevalgomas, o parduotuvės nuolat tuščios. | ||
Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.[[Vaizdas: | Sviestinė kurva visur lenda slidžiai be eilės, snukis irgi slidus slidus, na, toks "po blatu", šypsena irgi tokia, kada reikia ją nutaisyti "po blatu". Būtent tokios visur mitriai pralįsdavo ir gaudavo kokių retesnių dalykų, užtat dėl savo veidmainiško būdo ir gobšumo būdavo baisiai nekenčiamos.[[Vaizdas:Sviestiniu.rinkinys.jpg]] | ||
Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>. | Terminą "sviestinė kurva" įvedė rašytoja [[Renata Šerelytė]] savo romane "Mėlynbarzdžio vaikai". Prototipas - romano veikėja Sonia, katra – tikras bjaurumo įsikūnijimas: „''Romioji Sonia, sviestinė kurva. Net tvoti jai negalėčiau, ranka įklimptų''“<ref>Šerelytė R. Mėlynbarzdžio vaikai. Vilnius: Alma litera, 2008</ref>. | ||