Spindulinė liga

Spindulinė liga - bendrinis pavadinimas įvairiems radioaktyvumo sukeltiems žmogaus organizmo pažeidimams. Bendrais efektais spindulinė liga gan stipriai primena bendrą apsinuodijimą citotoksinėmis medžiagomis, nes pažeidžiamos bendrai visos organizmo ląstelės.

Dėl tokio bendro pažeidimų pobūdžio pirmi simptomai būna susiję su ląstelių žūties metu susidarusiais irimo produktais ir dėl to kylančia bendra intoksikacija. Būdingiausi simptomai - pykinimas, silpnumas, nuovargis. Tipiški inkstų pažeidimų požymiai. Dėl inkstų veiklos sutrikimų ir labai išplitusių uždegiminių procesų labai daugeliu atvejų išsivysto ūminė aterosklerozė su tipinėmis pasekmėmis - plaučių ar širdies kraujagyslių pažeidimais, trombozėmis, infarktais, insultais.

Dėl netipiškos eigos pirmu metu šie sutrikimai gali atrodyti lyg nesusiję su radiaciniu poveikiu, tačiau paprastai tokiose situacijose medikai pastebi, kad kilo nenormalaus masto, visiškai nepaaiškinama infarktų ir insultų epidemija. Pvz., kai kuriose Černobylio avariją likvidavusiose brigadose (jos saugojosi mažiausiai ir kartu dažnai būdavo siunčiamos į itin radioaktyvias zonas) per pirmą mėnesį mirdavo iki 20% žmonių, mirtys didžiąja dalimi buvo siejamos su širdies ir kraujagyslių sutrikimais.

Eiga būdavo tokia tipiška, kad SSRS vadovybė vėliau leido ir rašyti tokias diagnozes ir kartais netgi daryti pakartotinius skrodimus - nesusiję gydytojai patoanatomai konstatuodavo būtent tą pačią mirties priežastį (infarktą ar insultą), nesusiedami jos su radioaktyviu apšvitinimu.

Esant daug sunkesniam apšvitinimui, ligos eiga gali skirtis, būna sunkesnė, labai stipriai priklauso nuo apspinduliavimo būdo.

Tuo atveju, jei pagrindinė radiacijos dozė gauta per apspinduliavimą ir pagrindinė dozės dalis yra gama, rentgeno ar neutronų spinduliavimas, būdingas bendras silpnumas, prasta savijauta, ryškiai sutrikusi imuninės sistemos veikla, dėl to vėliau vystosi daug infekcijų.

Tuo atveju, jei pagrindinė radiacijos dozė gauta per apspinduliavimą ir pagrindinė dozės dalis yra alfa ir beta spinduliavimas, eiga būna panaši kaip ir tais atvejais, kai radiacija įsisavinta per odą.

Jei radioaktyvumas įsisavintas per odą (nusėdus ant odos radioaktyvioms dulkėms), būdingi įvairiarūšiai odos pažeidimai. Gali išsivystyti pūslės, odos patamsėjimai, įvairūs dermatitai, kraujagyslių sutrikimai ir pažeidimai paviršiniuose audiniuose ir pan..

Jei radioaktyvumas įsisavintas per plaučius, būdingi plaučių pažeidimai, neaiškios kilmės pneumonijos, o taip pat įvairūs kraujagyslių pažeidimai bei staiga prasidėjusios širdies ir kraujagyslių ligos.

Jei radioaktyvumas įsisavintas per maistą, būdingi skrandžio ir žarnyno pažeidimai, pykinimas ir vėmimas, dar dažniau - tryda, vėlesnėse sunkesnių pažeidimų stadijose - kruvinoji tryda.

Vėlesnėse stadijose susirgimų eiga smarkiai priklauso nuo to, kokio pobūdžio radioaktyviomis medžiagomis buvo paveiktas asmuo. Pvz., jei organizmas įsisavino medžiagas, kurių skilimo produktas yra radioaktyvus cezis, kuriam būdinga, kad jis organizme pakeičia kalcį, ilgainiui išsivysto būdingi kaulų čiulpų pažeidimai. Tuo atveju, jei įsisavinamas radioaktyvus jodas, būna tipiški skydliaukės pažeidimai. Kadangi radioaktyvių medžiagų yra labai daug, įvairūs radiacijos sukelti pažeidimai gali labai stipriai skirtis.