Sifilis: Skirtumas tarp puslapio versijų

1 061 pridėtas baitas ,  21:17, 12 gegužės 2020
6 eilutė: 6 eilutė:




== Sifilio kilmė ==
== Sifilio kilmė ir istorija ==
Į [[Europa|Europą]] sifilį atvežė [[Kolumbas|Kolumbo]] jūreiviai - kaip žinia, atradus [[Amerika|Ameriką]], tieji išsyk puolė pistis su vietinėmis [[indėnai|indėnėmis]]. Kadangi tuose kraštuose sifilis buvo paplitęs jau daugelį tūkstantmečių, vietiniai indėnai buvo išsiugdę gan stabilų dalinį (leidžiantį ligoniui išgyventi apie kelioliką metų ar daugiau) imunitetą sifiliui, kurio neturėjo europiečiai. Dėl masinio užsikrėtimo sifiliu, iš plaukiojimo tegrįžo mažiau, nei pusė Kolumbo jūreivių - didžioji dalis mirė dar negrįžę atgal. Per artimiausius metus sifilis staigiai ėmė plisti [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Italija|Italijoje]]. [[1495]] metais Italijoje kilo tikra sifilio epidemija, kurią sukėlė su visom iš eilės kekšėm besipisę, o paskui paprastas moteris prievartavę prancūzų kareiviai. Nuo tada sifilis staigiai ėmė plisti po visą [[Europa|Europą]], jau XVI amžiuje pasiekė ir [[Lietuva|Lietuvą]]. Tuo metu genetinis žmonių prisitaikymas atlaikyti šią ligą buvo menkas, todėl jau pirminės stadijos metu mirdavo iki kelių dešimčių procentų užsikrėtusiųjų.
Į [[Europa|Europą]] sifilį atvežė [[Kolumbas|Kolumbo]] jūreiviai - kaip žinia, atradus [[Amerika|Ameriką]], tieji išsyk puolė pistis su vietinėmis [[indėnai|indėnėmis]]. Kadangi tuose kraštuose sifilis buvo paplitęs jau daugelį tūkstantmečių, vietiniai indėnai buvo išsiugdę gan stabilų dalinį (leidžiantį ligoniui išgyventi apie kelioliką metų ar daugiau) imunitetą sifiliui, kurio neturėjo europiečiai. Dėl masinio užsikrėtimo sifiliu, iš plaukiojimo tegrįžo mažiau, nei pusė Kolumbo jūreivių - didžioji dalis mirė dar negrįžę atgal. Per artimiausius metus sifilis staigiai ėmė plisti [[Ispanija|Ispanijoje]], [[Portugalija|Portugalijoje]], [[Italija|Italijoje]].


Kai kurie mokslininkai mano, kad kai kuriais momentais Europoje sifiliu sirgo daugiau, kaip pusė žmonių, o pagijimas tebuvo susijęs su ''Treponema pallidum'' nesugebėjimu išgyventi prie aukštesnės, nei 39-40 laipsnių temperatūros, dėl ko neretai savaime pasveikdavo kitomis, karščiavimą sukeliančiomis ligomis apsirgę vaikai (jiems būdinga aukštesnė temperatūra karščiuojant), rečiau - ir suaugę žmonės. Per kelis šimtmečius europiečiai įgijo tam tikrą dalinį atsparumą sifiliui, dėl ko staigių mirčių nuo užsikrėtimo smarkiai sumažėjo, užtat išplito įvairios lėtinės formos.
Čia norim pastebėti, kad Amerikoje sifilis netgi plito paprasčiau ir lėtinėmis formomis - ten iki šiol egzistuoja toksai susirgimas, kaip ''pinta'', nuo kurio indėnai nemiršta, bet kuris yra tiesiog specifinė, labiau odą ir veidą pažeidžianti sifilio forma. Kai tasai susirgimas persiduoda kokiam nors europiečiui - tai liga būna daug kartų baisesnė.


[[1495]] metais Italijoje, prancūzų užgrobtame Neapolyje kilo tikra sifilio epidemija, kurią sukėlė su visom iš eilės kekšėm besipisę, o paskui paprastas moteris prievartavę prancūzų kareiviai. Epidemija prasidėjo paprastai: prancūzai buvo pasisamdę ispanų pirklius, kurie su savo jūreiviais gabeno jiems maistą. Taigi, tie pirkliai ir jų jūreiviai apkrėtė Neapolio uosto prostitutes, o tos - jau ką papuola, įskaitant prancūzų kareivius. O kadangi papročiai Italijoje buvo laisvesni, nei Ispanijoje, tai ir kita publika sifiliu užsikrėtinėti ėmė daug smarkiau. Juoba, kad tie sifilitiniai prancūzų kareiviai irgi keliavo po įvairias valstybes, parsisamdydami.
Nuo tada sifilis staigiai ėmė plisti po visą [[Europa|Europą]], jau XVI amžiuje, vos po kelių dešimtmečių nuo epidemijos pradžios, pasiekė ir [[Lietuva|Lietuvą]]. Tuo metu genetinis žmonių prisitaikymas atlaikyti šią ligą buvo menkas, todėl jau pirminės stadijos metu mirdavo iki kelių dešimčių procentų užsikrėtusiųjų. Tai buvo realiai labai baisi liga.
Kai kurie mokslininkai mano, kad kai kuriais momentais Europoje sifiliu sirgo daugiau, kaip pusė žmonių, o pagijimas tebuvo susijęs su ''Treponema pallidum'' nesugebėjimu išgyventi prie aukštesnės, nei 39-40 laipsnių temperatūros, dėl ko neretai savaime pasveikdavo kitomis, karščiavimą sukeliančiomis ligomis apsirgę vaikai (jiems būdinga aukštesnė temperatūra karščiuojant), rečiau - ir suaugę žmonės. Per kelis šimtmečius europiečiai įgijo tam tikrą dalinį atsparumą sifiliui, dėl ko staigių mirčių nuo užsikrėtimo smarkiai sumažėjo, užtat išplito įvairios lėtinės formos, tokios, kaip [[progresyvinis paralyžius]] ar [[neurosifilis]].


== Sifilio poveikis kultūrai ==
== Sifilio poveikis kultūrai ==
631

pakeitimas