12 859
pakeitimai
Schizofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| 7 eilutė: | 7 eilutė: | ||
Pagal Eugen Bleuler visa šizofrenija kyla dėl kažkokios gilios [[ambivalencija|ambivalencijos]], bet mes čia į visokias absurdiškas psichologijas nesigilinkime, nes visi žino, kad [[psichikos ligos]] turi būti gydomos [[neuroleptikai|neuroleptikais]], o ne kažkokia nesąmoninga [[psichoterapija]]. | Pagal Eugen Bleuler visa šizofrenija kyla dėl kažkokios gilios [[ambivalencija|ambivalencijos]], bet mes čia į visokias absurdiškas psichologijas nesigilinkime, nes visi žino, kad [[psichikos ligos]] turi būti gydomos [[neuroleptikai|neuroleptikais]], o ne kažkokia nesąmoninga [[psichoterapija]]. | ||
Klasikinė schizofrenijos diagnostika paremta K.Schneider sukurtais [[pirmo rango simptomai|pirmo rango simptomais]], tačiau kartais jų visgi nepakanka, o kai kurie iš jų visgi gali pasitaikyti ir nesergantiems žmonėms, ar tiesiog gali būti netiksliai paciento įvardinami, nupasakojant savo paties mąstymą. Taigi, griežtų ir vienareikšmių simptomų čia išties nėra. Šiuolaikiniame psichiatrijos moksle gana padriki diagnostiniai metodai vis siaurinami, tad pvz., šiuolaikinėje klasifikacijoje [[katatonija]] jau priskiriama ne schizofrenijai, o depresijos grupės sutrikimams, tuo tarpu apie pačią schizofreniją jau kalbama kaip apie visą rinkinį skirtingų, tačiau panašius simptomus turinčių sutrikimų. | |||
| 14 eilutė: | 16 eilutė: | ||
Labai čia svarbus yra teisinga [[šizofrenijos diagnostika]], nes jos netaikant, bet kuri šizofrenija lieka kaip [[nediferencijuota šizofrenija]], o tai pacientams leidžia išsisukinėti nuo gydymo ir apsimesdinėti, esą serga kažkokiomis kitomis ligomis. | Labai čia svarbus yra teisinga [[šizofrenijos diagnostika]], nes jos netaikant, bet kuri šizofrenija lieka kaip [[nediferencijuota šizofrenija]], o tai pacientams leidžia išsisukinėti nuo gydymo ir apsimesdinėti, esą serga kažkokiomis kitomis ligomis. | ||
Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos: | Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios klasikinės schizofrenijos formos: | ||
* [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs. | * [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs. | ||
* [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | * [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | ||
| 55 eilutė: | 57 eilutė: | ||
=== Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai === | === Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai === | ||
Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. | Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. Jei simptomai stebimi trumpiau - gali būti, kad tai ne schizofrenija, o kažkuris kitas sutrikimas. | ||
==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ||
Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti | Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti schizofreniją, yra išsivystę iš K.Schneider [[pirmo rango kriterijai|pirmo rango kriterijų]], kurie kažkiek apibendrinti, papildyti ir sutraukti į mažesnį kriterijų rinkinį. Taigi, pagrindiniai schizofrenijos kriterijai yra tokie: | ||
* [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | * [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | ||
* [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | * [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | ||