3 875
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Schizofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 6 tarpinės versijos, sukurtos 4 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Protingas}} | |||
[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg|400px|thumb|right|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]] | [[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg|400px|thumb|right|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]] | ||
'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]]. | '''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija", angl. ''schizophrenia'') arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]]. | ||
Daugelis painioja schizofreniją su [[šizofrenija]], nors išties tai yra skirtingi visai sutrikimai. Bet nors ir skirtingi, jie painiojami netgi psichiatrų, o visa ta painiavos kilmė - tai kadaise buvusi [[sovietinė psichiatrija]], kuri aiškino, kad jų sugalvota šizofrenija yra tas pat, kas ir [[Vakarai|Vakaruose]] nagrinėjama. Tai apie tą sovietinę [[šizofrenija|šizofreniją]] mes dėl to turime atskirą straipsnį, bet ne kad painiavos mažiau pasidarytų, o kad tiktai dar labiau viskas būtų suvelta. | |||
Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]]. | Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]]. | ||
Pagal Eugen Bleuler visa šizofrenija kyla dėl kažkokios gilios [[ambivalencija|ambivalencijos]], bet mes čia į visokias absurdiškas psichologijas nesigilinkime, nes visi žino, kad [[psichikos ligos]] turi būti gydomos [[neuroleptikai|neuroleptikais]], o ne kažkokia nesąmoninga [[psichoterapija]]. | Pagal Eugen Bleuler visa šizofrenija kyla dėl kažkokios gilios [[ambivalencija|ambivalencijos]], bet mes čia į visokias absurdiškas psichologijas nesigilinkime, nes visi žino, kad [[psichikos ligos]] turi būti gydomos [[neuroleptikai|neuroleptikais]], o ne kažkokia nesąmoninga [[psichoterapija]]. | ||
Klasikinė schizofrenijos diagnostika paremta K.Schneider sukurtais [[pirmo rango simptomai|pirmo rango simptomais]], tačiau kartais jų visgi nepakanka, o kai kurie iš jų visgi gali pasitaikyti ir nesergantiems žmonėms, ar tiesiog gali būti netiksliai paciento įvardinami, nupasakojant savo paties mąstymą. Taigi, griežtų ir vienareikšmių simptomų čia išties nėra. Šiuolaikiniame psichiatrijos moksle gana padriki diagnostiniai metodai vis siaurinami, tad pvz., šiuolaikinėje klasifikacijoje [[katatonija]] jau priskiriama ne schizofrenijai, o depresijos grupės sutrikimams, tuo tarpu apie pačią schizofreniją jau kalbama kaip apie visą rinkinį skirtingų, tačiau panašius simptomus turinčių sutrikimų. | |||
== Schizofrenijos formos == | == Schizofrenijos formos == | ||
Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]]. | Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]]. Atitinkamai, pagal paciento amžių jau gali būti nustatoma ir pirminė [[diagnozė]]. | ||
Labai čia svarbus yra teisinga [[šizofrenijos diagnostika]], nes jos netaikant, bet kuri šizofrenija lieka kaip [[nediferencijuota šizofrenija]], o tai pacientams leidžia išsisukinėti nuo gydymo ir apsimesdinėti, esą serga kažkokiomis kitomis ligomis. | |||
Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos: | Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios klasikinės schizofrenijos formos: | ||
* [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs. | * [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs. | ||
* [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | * [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | ||
| 51 eilutė: | 58 eilutė: | ||
=== Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai === | === Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai === | ||
Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. | Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. Jei simptomai stebimi trumpiau - gali būti, kad tai ne schizofrenija, o kažkuris kitas sutrikimas. | ||
==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ||
Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti | Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti schizofreniją, yra išsivystę iš K.Schneider [[pirmo rango kriterijai|pirmo rango kriterijų]], kurie kažkiek apibendrinti, papildyti ir sutraukti į mažesnį kriterijų rinkinį. Taigi, pagrindiniai schizofrenijos kriterijai yra tokie: | ||
* [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | * [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | ||
* [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | * [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | ||