3 871
pakeitimas
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Schizofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 14 tarpinių versijų, sukurtų 4 naudotojų) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija") arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė | {{Protingas}} | ||
[[Vaizdas:Sizofrenija_genetika.jpg|400px|thumb|right|Šizofrenija siejasi su keliais rizikos faktoriais: kardinaliai didesnė tikimybė ja susirgti, jei esate darboholikas, turite gerą vaizduotę, stiprų intelektą ir kitus gebėjimus. Dėl to ir atsiranda legendos apie išprotėjusius mokslininkus.]] | |||
'''Schizofrenija''' (tariama, kaip "skizofrenija", angl. ''schizophrenia'') arba '''šizofrenija''' (nuo lot. ir gr. ''schizo'' - skilimas) - [[psichikos liga]], kuriai būdingas lėtinis asmenybės suirimas. Hebefreninė schizofrenija pirmą kartą buvo aprašyta, kaip ''Dementia praecox'' (ankstyvoji silpnaprotystė) austrų psichiatro [[Arnold Pick]] [[1891]], o [[1893]] metais vokiečių psichiatro [[Emil Kraepelin]] darbuose išskirtos pagrindinės schizofrenijos formos bei simptomatika. Patį terminą ''schizofrenia'' [[1908]] įvedė šveicarų psichiatras [[Eugen Bleuler]]. | |||
Daugelis painioja schizofreniją su [[šizofrenija]], nors išties tai yra skirtingi visai sutrikimai. Bet nors ir skirtingi, jie painiojami netgi psichiatrų, o visa ta painiavos kilmė - tai kadaise buvusi [[sovietinė psichiatrija]], kuri aiškino, kad jų sugalvota šizofrenija yra tas pat, kas ir [[Vakarai|Vakaruose]] nagrinėjama. Tai apie tą sovietinę [[šizofrenija|šizofreniją]] mes dėl to turime atskirą straipsnį, bet ne kad painiavos mažiau pasidarytų, o kad tiktai dar labiau viskas būtų suvelta. | |||
Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]]. | Visoms šizofrenijos formoms būdingas vienas bruožas: kažkurie žmonių gebėjimai ir savybės ima byrėti ir skilinėti. Pvz., emociniai gebėjimai nustoja kaip nors sietis su intelektiniais ar intelektiniai gebėjimai patys savaime pradeda irti ir išsikreipinėti, nes pacientas nustoja diferencijuoti faktų vertes kaip skirtingas. Kaip pirmi šizofrenijos požymiai paprastai pasireiškia [[maginis mąstymas]] ar [[emocinis bukumas]]. | ||
Pagal Eugen Bleuler visa šizofrenija kyla dėl kažkokios gilios [[ambivalencija|ambivalencijos]], bet mes čia į visokias absurdiškas psichologijas nesigilinkime, nes visi žino, kad [[psichikos ligos]] turi būti gydomos [[neuroleptikai|neuroleptikais]], o ne kažkokia nesąmoninga [[psichoterapija]]. | |||
Klasikinė schizofrenijos diagnostika paremta K.Schneider sukurtais [[pirmo rango simptomai|pirmo rango simptomais]], tačiau kartais jų visgi nepakanka, o kai kurie iš jų visgi gali pasitaikyti ir nesergantiems žmonėms, ar tiesiog gali būti netiksliai paciento įvardinami, nupasakojant savo paties mąstymą. Taigi, griežtų ir vienareikšmių simptomų čia išties nėra. Šiuolaikiniame psichiatrijos moksle gana padriki diagnostiniai metodai vis siaurinami, tad pvz., šiuolaikinėje klasifikacijoje [[katatonija]] jau priskiriama ne schizofrenijai, o depresijos grupės sutrikimams, tuo tarpu apie pačią schizofreniją jau kalbama kaip apie visą rinkinį skirtingų, tačiau panašius simptomus turinčių sutrikimų. | |||
== Schizofrenijos formos == | == Schizofrenijos formos == | ||
Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]]. | Labiausiai schizofrenija su savo pavidalais priklauso nuo amžiaus, kuriame prasidėjo. Ankstyvame periode, iki 20 metų amžiaus prasidėjusi schizofrenija paprastai pasižymi vaikišku nerišlumu - čia tipiškiausia [[hebefrenija]], maždaug 20-30 metų amžiuje būna daug polinkių į gyvenimo prasmes ir nesusitaikymą su realybe - čia dažniau būna [[katatoninė schizofrenija]], o vyresniame nei 30 metų amžiuje - polinkiu į [[sąmokslo teorijos|sąmokslo teorijas]], taigi dažniau gaunasi [[paranoidinė schizofrenija]]. Atitinkamai, pagal paciento amžių jau gali būti nustatoma ir pirminė [[diagnozė]]. | ||
Labai čia svarbus yra teisinga [[šizofrenijos diagnostika]], nes jos netaikant, bet kuri šizofrenija lieka kaip [[nediferencijuota šizofrenija]], o tai pacientams leidžia išsisukinėti nuo gydymo ir apsimesdinėti, esą serga kažkokiomis kitomis ligomis. | |||
Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios schizofrenijos formos: | Pagal specifnę simptomatiką išskiriamos šios klasikinės schizofrenijos formos: | ||
* [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs. | * [[Paranoidinė schizofrenija]] - būdingos [[įkyrios idėjos]], [[paranoja]], [[kliedesiai]], [[haliucinacijos]], kita pozityvi simptomatika. Negatyvūs simptomai neryškūs. | ||
* [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | * [[Hebefreninė schizofrenija]] (kartais vadinama nerišliąja) - nerišlus mastymas ir nunykę jausmai. Aiškūs sudėtingesnių ir gilesnių jausmų sutrikimai, jausmų susilpnėjimas, manieringas elgesys, "primadonos sindromas", tipiškas užuojautos aplinkiniams trūkumas, nerišli šneka, "sąžinės atrofija", neaiški minčių eiga, tų pačių frazių ar žodžių nuolatinis kartojimas. | ||
* [[Katatoninė schizofrenija]] - fizinės elgsenos sutrikimai, pradedant hiperaktyvumu, nerišliais judesiais ir baigiant gilia katatonija, rigidiškumu ar [[vaškinis lankstumas|vaškiniu lankstumu]], [[stuporas|stuporu]]. Elgsenai būdingas negatyvizmas, priešgyniavimas. | * [[Katatoninė schizofrenija]] - fizinės elgsenos sutrikimai, pradedant hiperaktyvumu, nerišliais judesiais ir baigiant gilia katatonija, rigidiškumu ar [[vaškinis lankstumas|vaškiniu lankstumu]], [[stuporas|stuporu]]. Elgsenai būdingas negatyvizmas, priešgyniavimas. | ||
* [[Paprastoji schizofrenija]] (kartais vadinama nediferencijuota) - šiai schizofrenijos formai priskiriami atipiniai atvejai, neturintys ryškios simptomatikos, tačiau demonstruojantys stabilią regresiją, mastymo ir emocinius sutrikimus. | * [[Paprastoji schizofrenija]] (kartais vadinama nediferencijuota) - šiai schizofrenijos formai priskiriami atipiniai atvejai, neturintys ryškios simptomatikos, tačiau demonstruojantys stabilią regresiją, mastymo ir emocinius sutrikimus. | ||
* Rezidualinė schizofrenija (liekamoji) - įvairios likutinės (postpsichotinės) schizofrenijos formos, pasireiškiančios, kilus kitų formų schizofrenijos [[remisija|remisijai]]. | * [[Rezidualinė schizofrenija]] (liekamoji) - įvairios likutinės (postpsichotinės) schizofrenijos formos, pasireiškiančios, kilus kitų formų schizofrenijos [[remisija|remisijai]]. | ||
Papildomai klasikinėse psichiatrijos mokyklose išskiriamos dar kelios schizofrenijos rūšys, dažniausiai šios: | Papildomai klasikinėse psichiatrijos mokyklose išskiriamos dar kelios schizofrenijos rūšys, dažniausiai šios: | ||
* [[Vangioji schizofrenija]] - ilgalaikė, lėtos formos schizofrenija, neturinti identifikuojamų schizofrenijos simptomų. | * [[Vangioji schizofrenija]] - ilgalaikė, lėtos formos schizofrenija, neturinti identifikuojamų schizofrenijos simptomų. | ||
* [[Latentinė schizofrenija]] - ikisusirgiminė būsena, ilgainiui perauganti į kitas schizofrenijos formas. Pagal kai kurias teorijas - tai tiesiog [[neurozė]]. | * [[Latentinė schizofrenija]] - ikisusirgiminė būsena, ilgainiui perauganti į kitas schizofrenijos formas. Pagal kai kurias teorijas - tai tiesiog [[neurozė]]. | ||
* [[Ankstyvoji schizofrenija]] - čia kai dar lyg ir viskas tvarkoje su pacientu, bet jau nelabai kažkaip tvarkoje, nes jau matosi asmenybės ir elgesio pakitimai. | |||
* [[Schizotipinis sutrikimas]] - schizofrenijai būdingą simptomatiką turintys sutrikimai, kurių nepakankamas ryškumas neleidžia vienareikšmiškai diagnozuoti schizofrenijos. | * [[Schizotipinis sutrikimas]] - schizofrenijai būdingą simptomatiką turintys sutrikimai, kurių nepakankamas ryškumas neleidžia vienareikšmiškai diagnozuoti schizofrenijos. | ||
* [[Schizoafektinis sutrikimas]] - irgi schizofrenijai būdinga simptomatika, bet skiriasi tuo, kad epizodinis, tačiau kartu nesigauna diagnozuoti kokios nors [[depresija|depresijos]], [[manija|manijos]] ar [[bipolinis sutrikimas|bipolinio sutrikimo]]. | * [[Schizoafektinis sutrikimas]] - irgi schizofrenijai būdinga simptomatika, bet skiriasi tuo, kad epizodinis, tačiau kartu nesigauna diagnozuoti kokios nors [[depresija|depresijos]], [[manija|manijos]] ar [[bipolinis sutrikimas|bipolinio sutrikimo]]. | ||
| 25 eilutė: | 36 eilutė: | ||
* [[Febrilinė šizofrenija]], kuri panaši į katatoninę, tačiau turi labai staigią eigą su [[letalinė baigtis|letaline baigtimi]] | * [[Febrilinė šizofrenija]], kuri panaši į katatoninę, tačiau turi labai staigią eigą su [[letalinė baigtis|letaline baigtimi]] | ||
* [[Heboidinė šizofrenija]], kur visuomenei bus žymiai saugiau, jei pacientas niekada gyvenime neišeis iš specialaus režimo palatos | * [[Heboidinė šizofrenija]], kur visuomenei bus žymiai saugiau, jei pacientas niekada gyvenime neišeis iš specialaus režimo palatos | ||
* [[Parafreninė šizofrenija]], kur pamišimas yra ilgas, gilus ir nuolatinis - vis besitęsianti ir nepraeinanti [[parafrenija]] | |||
== | == Šizofrenijos simptomatika ir diagnozavimas == | ||
Simptomatika skistoma į dvi pagrindines grupes: | Simptomatika skistoma į dvi pagrindines grupes: | ||
* [[Pozityvi simptomatika]] - [[haliucinacijos]], [[kliedesiai]], įkyrios idėjos, [[hiperaktyvumas]], [[afektas|afektinės]] būsenos, kai simptomai yra "kūrybiški", atnešantys pacientui naujų potyrių. | * [[Pozityvi simptomatika]] - [[haliucinacijos]], [[kliedesiai]], įkyrios idėjos, [[hiperaktyvumas]], [[afektas|afektinės]] būsenos, kai simptomai yra "kūrybiški", atnešantys pacientui naujų potyrių. | ||
* [[Negatyvi simptomatika]] - [[stuporas]], atminties praradimai, valios sutrikimai, apatija, emocinis šaltumas, motyvacijos trūkumas, nekalbumas, uždarumas, susilpnėjęs loginis mastymas, etc., kur prarandami paciento įpročiai, žinios ir pan.. | * [[Negatyvi simptomatika]] - [[stuporas]], atminties praradimai, valios sutrikimai, apatija, emocinis šaltumas, motyvacijos trūkumas, nekalbumas, uždarumas, susilpnėjęs loginis mastymas, etc., kur prarandami paciento įpročiai, žinios ir pan.. | ||
Bendrai pastebimi sutrikimai skirstomi į tipinius sutrikimus: | Bendrai pastebimi sutrikimai skirstomi į tipinius sutrikimus, kuriems būdinga giluminė [[ambivalencija]]: | ||
* Valios - apsileidimas, socialinių funkcijų nevykdymas, motyvacijos trūkumas, absoliutus paklusnumas arba priešingai - visiškas nurodymų nevykdymas, nesugebėjimas tikslingai veikti | * Valios - apsileidimas, socialinių funkcijų nevykdymas, motyvacijos trūkumas, absoliutus paklusnumas arba priešingai - visiškas nurodymų nevykdymas, nesugebėjimas tikslingai veikti | ||
* Mastymo - logikos sutrikimai, nesugebėjimas pasinaudoti ankstesne patirtimi, absurdiškos idėjos, kliedesiai, nesąmoninga įvykių interpretacija, saviidentifikacijos trūkumas, asmenybės ribų sutrikimas | * Mastymo - logikos sutrikimai, nesugebėjimas pasinaudoti ankstesne patirtimi, absurdiškos idėjos, kliedesiai, nesąmoninga įvykių interpretacija, saviidentifikacijos trūkumas, asmenybės ribų sutrikimas | ||
| 45 eilutė: | 57 eilutė: | ||
=== Diagnostiniai kriterijai === | === Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai === | ||
Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. | Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. Jei simptomai stebimi trumpiau - gali būti, kad tai ne schizofrenija, o kažkuris kitas sutrikimas. | ||
==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ==== Pagrindiniai kriterijai ==== | ||
Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti | Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti schizofreniją, yra išsivystę iš K.Schneider [[pirmo rango kriterijai|pirmo rango kriterijų]], kurie kažkiek apibendrinti, papildyti ir sutraukti į mažesnį kriterijų rinkinį. Taigi, pagrindiniai schizofrenijos kriterijai yra tokie: | ||
* [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | * [[Minčių aidas]] - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | ||
* [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | * [[Valdymo ir poveikio kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | ||
| 67 eilutė: | 79 eilutė: | ||
Pagal statistinius tyrimus, vykdant "mišrų" ir "dvigubą" diagnozavimą, diagnozės patikimumas yra neadekvačiai žemas. Mišraus diagnozavimo atveju, kai gydytojams pateikiami iki tol diagnozuoti ligoniai, esantys remisijoje, pramaišiui su patikrintais sveikais asmenimis, neturinčiais tikslo apgauti gydytoją, diagnozavimo tikslumas neviršija 71 proc.. Mišraus diagnozavimo atveju, kai gydytojams pateikiami iki tol diagnozuoti ligoniai, esantys psichozės būsenoje, pramaišiui su kitomis ligomis sergančiais pacientais, diagnozavimo tikslumas neviršija 43 proc.. Dvigubo diagnozavimo atveju, kai tam pačiam pacientui diagnozę nustato du nepriklausomi gydytojai, diagnozavimo tikslumas neviršija 65 proc.. | Pagal statistinius tyrimus, vykdant "mišrų" ir "dvigubą" diagnozavimą, diagnozės patikimumas yra neadekvačiai žemas. Mišraus diagnozavimo atveju, kai gydytojams pateikiami iki tol diagnozuoti ligoniai, esantys remisijoje, pramaišiui su patikrintais sveikais asmenimis, neturinčiais tikslo apgauti gydytoją, diagnozavimo tikslumas neviršija 71 proc.. Mišraus diagnozavimo atveju, kai gydytojams pateikiami iki tol diagnozuoti ligoniai, esantys psichozės būsenoje, pramaišiui su kitomis ligomis sergančiais pacientais, diagnozavimo tikslumas neviršija 43 proc.. Dvigubo diagnozavimo atveju, kai tam pačiam pacientui diagnozę nustato du nepriklausomi gydytojai, diagnozavimo tikslumas neviršija 65 proc.. | ||
== Šizofrenijos | |||
== Šizofrenijos patogenezė == | |||
Vyrai ir moterys bendrai šizofrenija serga panašiu dažnumu, tačiau išties tai apgaulingas įspūdis: jauname amžiuje (iki 25 metų) dažniausiai suserga [[vyrai]], tai paprastai būna [[hebefrenija]]. Vyresniame amžiuje (25-35 metų) dažniau ima sirgti [[moterys]], joms būdingesnė [[paranoidinė šizofrenija]]. Tuo tarpu [[katatoninė šizofrenija]] būdinga ir tiems, ir aniems - šioji dažniau pasitaiko maždaug 20-30 metų amžiuje. | |||
Teoriškai, kadangi taip prisakė [[Emil Kraepelin]], šizofrenija kyla dėl kažkokių endogeninių smegenų pažeidimų. Praktikoje tie pas šizofrenikus atrandami smegenų pažeidimai aiškiai atitinka būtent tokius, kokius sukelia ilgalaikis gydymas [[neuroleptikai|neuroleptikais]], tad reali kilmė nelabai čia aiški. | |||
Kai kurie sieja šizofreniją su genetika, tačiau irgi įdomu, kad genetinės sąsajos sutampa su tomis, kokios rodo aukštus intelektinius gebėjimus: [[inteligentai]] visokie bei kitokie [[menininkai]] serga šizofrenija daug dažniau, kaip dažniau serga ir jų vaikai. Viena iš teorijų sako, kad šitai yra dėl pernelyg geros pacientų atminties bei didelių žinių: kadangi galva užkišta viskuo, tai pacientai nesugeba užmiršti visokių problemų ir realybės nelogiškumų, todėl kankinasi tol, kol visas pasaulis subyra. | |||
Vienintelė objektyvi, statistiškai patikrinama sąsaja kol kas yra su kalbų mokėjimu: bent 2-3 kartus didesnė tikimybė susirgti šizofrenija yra pas tuos, kas maždaug 1-3 metų amžiuje augo dvikalbėje ar daugiakalbėje aplinkoje. T.y., jei vaikas ankstyviausiame amžiuje mokosi ne vienos, o kelių kalbų iškart - šizofrenijos tikimybė padidėja kelis kartus. Būtent su tuo siejamas ir 2-3 kartus didesnis šizofrenija sergančių procentas įvairių [[imigrantai|imigrantų]] šeimose. | |||
== Šizofrenijos eiga ir gydymas == | |||
Pagal savo eigos formą šizofrenija išskiriama į kelis variantus, pagal kuriuos skiriasi gydymas ir prognozė: | Pagal savo eigos formą šizofrenija išskiriama į kelis variantus, pagal kuriuos skiriasi gydymas ir prognozė: | ||
* Rekurentinė šizofrenija arba taip vadinamas [[schizoafektinis sutrikimas]] - pasižymi kliedesiais ir [[afektas|afektu]]. Kadangi būna, kad pagydoma, tai šiais laikais jau nesiskaito, kad šizofrenija. Kuo didesnis afektas pas pacientą priepuolio metu, tuo geresni šansai pasveikti. | * Rekurentinė šizofrenija arba taip vadinamas [[schizoafektinis sutrikimas]] - pasižymi kliedesiais ir [[afektas|afektu]]. Kadangi būna, kad pagydoma, tai šiais laikais jau nesiskaito, kad šizofrenija. Kuo didesnis afektas pas pacientą priepuolio metu, tuo geresni šansai pasveikti. | ||
| 78 eilutė: | 102 eilutė: | ||
Bendru atveju gydymas simptomatinis, kaitaliojant gydymo būdus priklausomai nuo rezultatyvumo. | Bendru atveju gydymas simptomatinis, kaitaliojant gydymo būdus priklausomai nuo rezultatyvumo. | ||
== | == Šizofrenijos eigos prognozė == | ||
Prognozė varijuoja, priklausomai nuo ligos eigos ir gydymo. Esant vėlyvam pasireiškimui, ūmiai formai su aštriu [[deliriumas|deliriumu]], pozityviems simptomams - geresnė. Esant negatyviai simptomatikai, ankstyvam pasireiškimui, vangiai eigai - blogesnė. | |||
Ligos eiga smarkiai priklauso nuo paciento reintegracijos galimybių, prasidėjus remisijai. | Ligos eiga smarkiai priklauso nuo paciento reintegracijos galimybių, prasidėjus remisijai. Priklausomybė elementari: po [[psichozė|psichozės]] lieka [[rezidualiniai kliedesiai]], kitaip tariant, [[pacientas]] toliau nusišnekinėja ir būna ne visai pilno proto, nes prisimena savo ankstesnius kliedesius. Jei su pacientu aplinkiniai bendrauja, paaiškina viską ir grąžina jį realybėn, tai jis pasveiksta, bet jei nebendrauja - tai taip ir lieka kliedinčiu, o užėjus kitam psichozės epizodui, viskas būna daug prasčiau. | ||
Pagal [[Emil Kraepelin]] bei garsųjį [[Akademikas Snežnevskis|Akademiką Snežnevskį]], esminis šizofrenijos [[simptomas]] yra tai, kad ji nepagydoma ir visada tiktai blogėja. Todėl jei jums pagerėjo - tai reiškia, kad arba laikinai, arba ne šizofrenija. | |||
== Schizofrenija ar šizofrenija? == | == Schizofrenija ar šizofrenija? == | ||
Daugelis užduoda tokį klausimą - [[šizofrenija ar schizofrenija?]] Tai čia iškart atsakome: "schizofrenija" - tai tradicinis, vakarietiškas terminas, žymintis asmenybės irimo, byrėjimo, skilimo sutrikimą. Patsai žodis "schizo" yra kilęs iš graikų kalbos, kaip ir žodis "skizma" - skilimas. Tariama šitai kaip "skizofrenija" arba "schizofrenija" - kaip kam patogiau. | |||
Sovietinėje praktikoje naudojamas terminas "šizofrenija", kuriuo žymima žymiai platesnė grupė psichikos ligų, įskaitant ir [[schizotipinis sutrikimas|shizoptinį sutrikimą]], [[schizoafektinis sutrikimas|schizoafektinį sutrikimą]] bei įvairias [[psichozė|psichozes]] ar net [[neurozė|neurozes]]. | Sovietinėje praktikoje naudojamas terminas "šizofrenija", kuriuo žymima žymiai platesnė grupė psichikos ligų, įskaitant ir [[schizotipinis sutrikimas|shizoptinį sutrikimą]], [[schizoafektinis sutrikimas|schizoafektinį sutrikimą]] bei įvairias [[psichozė|psichozes]] ar net [[neurozė|neurozes]]. | ||