12 859
pakeitimai
Schizofrenija: Skirtumas tarp puslapio versijų
→Simptomatika ir diagnozavimas
| 18 eilutė: | 18 eilutė: | ||
Kartais, vardan tikslesnės pirminės diagnostikos išskiriama dar ir [[paranoidinė hebefrenija]], turinti ir paranoidinės, ir hebefreninės šizofrenijos požymių. | Kartais, vardan tikslesnės pirminės diagnostikos išskiriama dar ir [[paranoidinė hebefrenija]], turinti ir paranoidinės, ir hebefreninės šizofrenijos požymių. | ||
== | == Šzofrenijos simptomatika ir diagnozavimas == | ||
Simptomatika skistoma į dvi pagrindines grupes: | Simptomatika skistoma į dvi pagrindines grupes: | ||
* [[Pozityvi simptomatika]] - [[haliucinacijos]], [[kliedesiai]], įkyrios idėjos, [[hiperaktyvumas]], [[afektas|afektinės]] būsenos, kai simptomai yra "kūrybiški", atnešantys pacientui naujų potyrių. | * [[Pozityvi simptomatika]] - [[haliucinacijos]], [[kliedesiai]], įkyrios idėjos, [[hiperaktyvumas]], [[afektas|afektinės]] būsenos, kai simptomai yra "kūrybiški", atnešantys pacientui naujų potyrių. | ||
| 35 eilutė: | 35 eilutė: | ||
Kai kurių autoritetų įvardijamas diagnozavimas pagal [[priešmirtinį prabudimą]] negali būti vienareikšmiškai vertinamas, kaip patikimas schizofrenijos simptomas, kadangi fiksuojamas tiktai [[post mortem]], t.y., nepatikrinamas. | Kai kurių autoritetų įvardijamas diagnozavimas pagal [[priešmirtinį prabudimą]] negali būti vienareikšmiškai vertinamas, kaip patikimas schizofrenijos simptomas, kadangi fiksuojamas tiktai [[post mortem]], t.y., nepatikrinamas. | ||
=== Diagnostiniai kriterijai === | |||
Diagnostiniai šizofrenijos kriterijai skirstomi į dvi grupes - pagrindiniai ir šalutiniai. Diagnozę galima nustatyti, jei yra vienas ryškus pagrindinis kriterijus, du neryškūs pagrindiniai kriterijai arba bent du ryškūs šalutiniai kriterijai. Diagnozuojant svarbu, kad kriterijai būtų stebimi su visa simptomatika ne mažiau, nei mėnesį. | |||
==== Pagrindiniai kriterijai ==== | |||
Pagrindiniai keturi kriterijai, kurių pavienis leidžia diagnozuoti šizofreniją: | |||
* Minčių aidas - specifinė [[pseudohaliucinacijos|pseudohaliucinacijų]] rūšis, kai mintys sukuria aidėjimo įspūdį. Pacientas skundžiasi, kad lyg tos mintys balsu būtų ištariamos galvos viduje. Taip pat kyla pojūtis, kad mintys yra svetimos, transliuojamos į galvą arba atvirkščiai - kad jas girdi aplinkiniai asmenys, ar kad jos perduodamos kažkur telepatiškai ir pan.. | |||
* Valdymo ir poveikio [[kliedesiai]]. Pacientas skundžiasi, kad jo kūną, mintis, veiksmus [[irba]] pojūčius valdo kažkas iš šalies, jį tyrinėja, prie jo prisijungia ir panašiai. Aplinkiniai įvykiai pacientui ima atrodyti sureguliuotais, aplinka netikra, surežisuota, aplink visokie aktoriai ir taip toliau. | |||
* Klausos [[haliucinacijos]]. Kitaip tariant, balsai, kurie girdimi be jų šaltinio. Paprastai balsai komentuoja paciento elgesį, vertina, visaip tyčiojasi, kartais ir pagiria, būna kad ir nurodinėja pacientui, ką daryti. | |||
* Stabilūs [[kliedesiai]], neatitinkantys įprastos socialinės kultūros ar [[prietarai|prietarų]]. Būdinga, kad kliedesiai didingi, susiję su visokiais [[ufonautai|ufonautais]], [[iliuminačiai|iliuminačiais]], [[driežažmogiai|driežažmogiais]], pasauliniais sąmokslais ir panašiai. Pacientas tuose kliedesiuose dažniausiai figūruoja kaip labai rreikšminga figūra, pvz., koks nors [[Visatos valdovas]]. | |||
==== Šalutiniai kriterijai ==== | |||
Šalutiniai kriterijai yra mažiau reikšmingi, tad diagnozė nustatoma tik esant dviems simptomatikų rinkiniams vienu metu: | |||
* Įvairios [[haliucinacijos]], besitęsiančios ilgiau nei mėnesį ir einančios kartu su [[kliedesiai|kliedesiais]], paaiškinančiais haliucinacijų kilmę. Būdinga, kad pacientas ima prisitaikyti prie tęstinių haliucinacijų, atranda joms paaiškinimus, kurie neretai būna absurdiški. Pvz., balsai galvoje paaiškinami tuo, kad neseniai pacientas buvo ligoninėje, jam darė operaciją ir narkozės metu įsiuvo į galvą [[implantas|implantą]]. Arba pvz., kokia nors mergina gali pasakoti, kad jai vis kūną bado nelyg adatomis, o tai dėl to, kad neseniai tratinosi su kažkuo, o paskui kai miegojo, tai kažkas jai į [[putė|putę]] sukišo pakelį adatų. | |||
* Minčių vogimo kliedesiai - pvz., mintys buvo, o paskui kažkur dingo ir baigėsi. Pacientas kalbėdamas pameta temą, netikėtai pereina prie kitos, visiškai nesusijusios temos, kalba nerišli, nusimušanti, kartais naudojami paciento išsigalvoti žodžiai, sakiniai neretai beprasmiai. Smarkiai primena kai kurių visai nusidegradavusių [[politikai|politikų]] kalbas, kas kelia įtarimus ir todėl siūlome jiems pasitikrinti. | |||
* Katatoniniai sutrikimai, įskatint ir katatoninį [[stuporas|stuporą]]. Pacientas tampa panašus į vaškinę lėlę, kuriai gali vūti suteikiama bet kokia poza. Visa [[katatonija|katatonijos]] simptomatika. Tarpais stuporas gali pereiti į katatoninį sužadinmą, kai pacientas nerišliai blaškosi. Perėjimai iš būsenos į būseną labai staigūs. | |||
* Negatyvinė simptomatika - pacientas praranda interesus, nustoja bet kuo domėtis, emoijos tampa skurdžiomis ar dirbtinėmis, imitacinėmis. Pacientas mažiau bendrauja su žmonėmis arba išvis tampa atsiskyrėliu. Kartais gali būti pastebimas pseudoproduktyvumas, kai pacientas nuolat lyg ir užsiima kažkokia veikla, vis kažkur skuba ir kažkuo užimtas, tačiau veikla neduoda visiškai jokio rezultato. Būdingas abejingumas nesėkmėms ir sėkmėms. | |||
* Aiškūs elgsenos pokyčiai, pacientas neplanuoja ateities, neturi jokių tikslų, veikia nekryptingai. Būdinga, kad tai ne šiaip kažkoks kryptingumo praradimas, o tiesiog buvusių interesų dingimas ir nenoras nieko siekti. Pacientas gali ištisas dienas gulėti lovoje, atsikeldamas tik tam, kad nueitų į tualetą ar pavalgyti. Visą savo dėmesį pacientas nukreipia į savęs vidų, neretai prikurdamas visokių įdomių dalykų, tačiau visiškai nesidalindamas tuo su aplinkiniais. | |||