1 246
pakeitimai
Sąmonės kolapsas: Skirtumas tarp puslapio versijų
nėra keitimo aprašymo
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos vieno naudotojo) | |||
| 1 eilutė: | 1 eilutė: | ||
{{Medicina}} | {{Medicina}} | ||
[[Vaizdas:Smegenu_kolapsas.gif|480px|thumb|right|Gana tipinė sąmonės kolapso būsena su kombinuota simptomatika: pacientė susmukusi tam visiškai netinkamoje vietoje, žvilgsnis nefokusuotas, viena ranka atlieka pasikartojančius neprasmingus veiksmus. Tokia būsena dažniausiai trunka nuo kelių iki keliolikos minučių, kartais ir ilgiau]] | [[Vaizdas:Smegenu_kolapsas.gif|480px|thumb|right|Gana tipinė sąmonės kolapso būsena su kombinuota simptomatika: pacientė susmukusi tam visiškai netinkamoje vietoje, žvilgsnis nefokusuotas, viena ranka atlieka pasikartojančius neprasmingus veiksmus. Tokia būsena dažniausiai trunka nuo kelių sekundžių iki keliolikos minučių, kartais ir ilgiau]] | ||
'''Sąmonės kolapsas''', '''asmenybės kolapsas''' arba '''smegenų kolapsas''' - tai medicininė būsena, kada dėl nevaldomo [[kognityvinis disonansas|kognityvinio disonanso]] žmogui įvyksta kardinalus aplinkos ir savęs suvokimo sutrikimas, kartais peraugantis į stabilią ar metastabilią būseną. Priskiriamas [[sindromas|sindromams]], todėl visais atvejais reikalingas gilesnis paciento tyrimas ir tikslesnis diagnozavimas. | '''Sąmonės kolapsas''', '''asmenybės kolapsas''' arba '''smegenų kolapsas''' - tai medicininė būsena, kada dėl nevaldomo [[kognityvinis disonansas|kognityvinio disonanso]] žmogui įvyksta kardinalus aplinkos ir savęs suvokimo sutrikimas, kartais peraugantis į stabilią ar metastabilią būseną. Priskiriamas [[sindromas|sindromams]], todėl visais atvejais reikalingas gilesnis paciento tyrimas ir tikslesnis diagnozavimas. | ||
| 17 eilutė: | 17 eilutė: | ||
Bendra simptomatika - artima ūminio kolapso atvejui, tačiau paprastai ne tokia gili. Pacientas gali kažkiek bendrauti, rodyti silpnus, nestabilius emocijų požymius, reaguoti į fiziologinius dirgiklius (skausmas ir pan.). | Bendra simptomatika - artima ūminio kolapso atvejui, tačiau paprastai ne tokia gili. Pacientas gali kažkiek bendrauti, rodyti silpnus, nestabilius emocijų požymius, reaguoti į fiziologinius dirgiklius (skausmas ir pan.). | ||
Švelnesniais lėtinio sąmonės kolapso atvejais pacientas gali išlaikyti kai kuriuos sąmoningumo požymius, bandyti įvertinti savo būklę, tačiau elgesys, aplinkos ir savęs suvokimas lieka neadekvačiu, pacientas nesupranta kolaptyvinio savo sąmonės irimo, todėl sakosi, neatsimenąs elementarių dalykų, teisina savo būseną mieguistumu, nuovargiu ir pan.. | |||
== Pasikartojantis (nestabilus) sąmonės kolapsas == | == Pasikartojantis (nestabilus) sąmonės kolapsas == | ||
Pasikartojantis arba nestabilus sąmonės kolapsas išsivysto, kaip serija ūminio kolapso priepolių, kurie būna ne tokie gilūs, kaip pilnaverčio ūminio kolapso atveju. Paprastai pacientas iš kolapso būsenos į sąmoningą būklę pereina pats, tačiau priepoliai kartojasi. Tarpas tarp kolapsų gali siekti nuo kelių valandų iki kelių metų, paties kolapso trukmė - nuo kelių minučių iki kelių dienų. Ligai progresuojant, kolapsai dažnėja, jų trukmė ilgėja, todėl labai svarbi diagnostika pirminėse stadijose. | Pasikartojantis arba nestabilus sąmonės kolapsas išsivysto, kaip serija ūminio kolapso priepolių, kurie būna ne tokie gilūs, kaip pilnaverčio ūminio kolapso atveju. Paprastai pacientas iš kolapso būsenos į sąmoningą būklę pereina pats, tačiau priepoliai kartojasi. Tarpas tarp kolapsų gali siekti nuo kelių valandų iki kelių metų, paties kolapso trukmė - nuo kelių minučių iki kelių dienų. Ligai progresuojant, kolapsai dažnėja, jų trukmė ilgėja, todėl labai svarbi diagnostika pirminėse stadijose. | ||
Vienas iš tipinių pasikartojančio kolapso požymių - kad pacientas laikas nuo laiko sustingsta lyg be priežasties, žvilgsnis pasidaro nefokusuotas, pacientas nereaguoja į aplinką, kartais daro beprasmiškus pasikartojančius judesius. Praėjus kolapso priepoliui, pacientas negali rišliai paaiškinti, kas jam buvo, bando nekreipti dėmesio į savo priepolį, elgiasi taip, lyg niekas nebūtų įvykę. | Vienas iš tipinių pasikartojančio kolapso požymių - kad pacientas laikas nuo laiko sustingsta lyg be priežasties, žvilgsnis pasidaro nefokusuotas, pacientas nereaguoja į aplinką, kartais daro beprasmiškus pasikartojančius judesius. Praėjus kolapso priepoliui, pacientas negali rišliai paaiškinti, kas jam buvo, bando nekreipti dėmesio į savo priepolį, elgiasi taip, lyg niekas nebūtų įvykę, aplinkiniams klausinėjant, bando viską nuleisti juokais. | ||
Prasidėjus [[šizofrenija|fiziologinei]] asmenybės degradacijai, pacientas jau pats nepastebi, jį vis dažniau kamuojančių kolapsyvinių priepolių, todėl gali pakliūti į nelaimingus atsitikimus, sulaukti neigiamos reakcijos iš aplinkinių ir pan. | |||
== Patogenezė, diagnozavimas == | == Patogenezė, diagnozavimas == | ||
| 31 eilutė: | 33 eilutė: | ||
Bet kuriuo sąmonės kolapso atveju būtinas skubus paciento hospitalizavimas, schizofrenijos diagnozavimas ir gydymas. Esant psichotinio pobūdžio (aktyvioms) paciento reakcijoms - [[trankvilizatoriai]], [[tramdomieji marškiniai]], esant pasyvioms, depresyvioms reakcijoms - [[elektrokonvulsinė terapija]], visais atvejais taikytinas gydymas [[neuroleptikai|neuroleptikais]]. | Bet kuriuo sąmonės kolapso atveju būtinas skubus paciento hospitalizavimas, schizofrenijos diagnozavimas ir gydymas. Esant psichotinio pobūdžio (aktyvioms) paciento reakcijoms - [[trankvilizatoriai]], [[tramdomieji marškiniai]], esant pasyvioms, depresyvioms reakcijoms - [[elektrokonvulsinė terapija]], visais atvejais taikytinas gydymas [[neuroleptikai|neuroleptikais]]. | ||
== Dar žr. == | |||
* [[Bedugnė šikna]] - kvazifilosofinis konceptas, bandantis kažkokiais išvedžiojimais legitimizuoti [[šizofrenija|šizofreniją]], kaip esą apibrėžtinę būseną | |||
[[Category:Medicina]] | [[Category:Medicina]] | ||