3 979
pakeitimai
Pipedija - tautosaka, gandai, kliedesiai ir jokios tiesos! Durniausia wiki enciklopedija durnapedija!
Raspberry Pi: Skirtumas tarp puslapio versijų
Jump to navigation
Jump to search
→Greitesnė ir didesnė SD kortelė: Teksto erorai sutaisyti
(→Greitesnė ir didesnė SD kortelė: Teksto erorai sutaisyti) Žymos: Keitimas mob. telefonu Keitimas įskiepiu mobiliesiems Advanced mobile edit |
|||
| (nerodoma 3 tarpinės versijos, sukurtos 2 naudotojų) | |||
| 40 eilutė: | 40 eilutė: | ||
Kodėl normalius nustatymus ta chebra nukišo taip giliai, kad jų neįmanoma atrasti - mes nežinom. Gal jie buvo biškelį girti, nors gal ir ne biškelį. | Kodėl normalius nustatymus ta chebra nukišo taip giliai, kad jų neįmanoma atrasti - mes nežinom. Gal jie buvo biškelį girti, nors gal ir ne biškelį. | ||
Tiesa, jei jums atrodo, kad čia labai baisu ir absurdiška, tai žinokit, kad jūs dar kitų [[Linux]] sistemų nematėte. | |||
=== Lietuvybės įvedimas === | === Lietuvybės įvedimas === | ||
| 86 eilutė: | 88 eilutė: | ||
Kad ir kaip kvailai tai atrodytų, nuo kortelės greičio sistemos greitis priklauso labai smarkiai. Kartu su Raspberry Pi pateikiama kortelė yra maža ir pigi, todėl ir lėta. Nepagailėkit 20 eurų bent 150-170 MB/s greičio naujai padoriai kortelei. Už tiek gausite kortelę su 64GB (vargu, ar kada nors prireiks daugiau), ir ta kortelė dirbs kelis kartus greičiau. Ir jūs nustebsite, kiek smarkiai pagreitės daugybė dalykų, ypač koks nors [[Facebook]] (nes pastarąjį kraunant, Chromium kortelę labai aktyviai naudoja kešui). | Kad ir kaip kvailai tai atrodytų, nuo kortelės greičio sistemos greitis priklauso labai smarkiai. Kartu su Raspberry Pi pateikiama kortelė yra maža ir pigi, todėl ir lėta. Nepagailėkit 20 eurų bent 150-170 MB/s greičio naujai padoriai kortelei. Už tiek gausite kortelę su 64GB (vargu, ar kada nors prireiks daugiau), ir ta kortelė dirbs kelis kartus greičiau. Ir jūs nustebsite, kiek smarkiai pagreitės daugybė dalykų, ypač koks nors [[Facebook]] (nes pastarąjį kraunant, Chromium kortelę labai aktyviai naudoja kešui). | ||
Jei visai negaila pinigų, tai galima nusipirkti ir kokią nors | Jei visai negaila pinigų, tai galima nusipirkti ir kokią nors prabangią Lexar kortelę iš kokio nors FotoFoto (kitur vargiai rasit). Tenai būna kortelių su kokiais 250 MB/s. Tiek, kad čia jau tos kortelės kaina pasidarys sulyginama su paties Raspberry Pi kaina, tai nežinia, ar atsipirks jums. | ||
Taip ar kitaip, kortelę apgreidinti yra labai patartina ir todėl tą jums labai patariame. | Taip ar kitaip, kortelę apgreidinti yra labai patartina ir todėl tą jums labai patariame. | ||
=== Kaip išmesti šūdiną Mutter langų menedžerį === | === Kaip išmesti šūdiną Mutter langų menedžerį === | ||
| 133 eilutė: | 134 eilutė: | ||
* Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti. | * Nepaisant daugybės metų darbo, Raspberry Pi turi keistai blogai įjungiamą ir neakivaizdų lietuvių kalbos palaikymą - nors jis ir yra visiškai pakankamas, įjungti jį gali nebent koks prietranka, kuris susipras, kad reikia sąraše jungti ne atskirą keybordo lajautą, o visą lajautų grupę nurodyti. | ||
* Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje [[window manager|langų menedžerio]] absurdišką [[Mutter]] iš absurdiško [[GNOME]], todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į [[Openbox]] nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai. | * Nudurnėję Raspberry Pi gamintojai dėl visiškai nepaaiškinamų priežasčių naujesniuose softo imidžuose pakiša vietoje [[window manager|langų menedžerio]] absurdišką [[Mutter]] iš absurdiško [[GNOME]], todėl viskas stabdo. O pakeisti tą nesąmonę į [[Openbox]] nepatyrusiam vartotojui yra reikalų. Durniai. | ||
* Visas desktopas, nors ir primena [[Windows]] ar [[MacOS]], nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti [[XFCE]], o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų. | * Visas desktopas, nors ir primena [[Windows]] ar [[MacOS]], nėra per daug geras. Taigi, norint patogumo, reiks susidėti [[XFCE]], o į jį persijungti normaliam vartotojui irgi yra reikalų. Ir paskui turi visokių problemų, pvz., negalėjimą patogiai jungtis prie [[Wi-Fi]]. | ||
* Dėl niekam nesuprantamų priežasčių, konfigūruojant sistemą, Raspberry Pi reikia perkraudinėti netgi dažniau, nei tekdavo perkraudinėti [[Windows 3]]. Kodėl taip yra - niekas negali paaiškinti, nes šiiap jau [[Linux]] sistemų nereikia perkraudinėti visiškai. Bet Raspberry kažkodėl reikia. Galimai kažkurie developeriai buvo girti. | |||
* Kai kurie nustatymai yra smarkiai neakivaizdūs ir sunkiai atrandami. Pvz., ekrano rezoliuciją atrasite tik po to, kai ieškosite jos per kokį [[Google]] (ar čia pat Pipedijoje), bet pats nerasite niekaip, nors tie nustatymai pasiekiami per grafinius meniu. Painiavos privelta, deja, absurdiškai daug. | |||
* Nors tuo sunku patikėti, bet čia nėra normalaus [[MySQL]], o yra tiktai [[MariaDB]], kuris kažkodėl pervadintas į MySQL. Tikro MySQL nėra ir viskas. Dėl nesuprantamų priežasčių [[Oracle]] kompanija už šitą fake MySQL dar nepritrėškė Raspberry Pi kūrėjų, bet mes nežinome, kodėl. Tikra priežastis labai paprasta - Raspberry OS yra sukurta iš kažkokio [[Ubuntu]], o tas - iš kažkokio [[Debian]], o šios Linux kūrėjai šitą nesąmnonę padarė dar prieš dešimt metų. | |||
* Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis [[apt]] programa ir [[shell]]. | * Tarpais išlenda keisti nesuprantami bugai su programų instaliavimu, tai galų gale visvien teks mokytis naudotis [[apt]] programa ir [[shell]]. | ||